chèminė technològija, metodai ir priemonės gamtinėms bei antrinėms žaliavoms chemiškai perdirbti pramoniniu būdu į galutinius ir tarpinius produktus. Cheminė technologija tiria ir kuria cheminius procesus, ieško geriausių būdų jiems atlikti taikant naujausius metodus, matematinį modeliavimą. Gamybiniai procesai – tai sudėtinga sistema, kuri susideda iš atskirų, bet tarpusavyje susijusių elementų (stadijų). Juos galima suskirstyti į 5 pagrindines grupes: mechaninius (kietųjų medžiagų transportavimas, smulkinimas, tabletavimas, pakavimas), hidrodinaminius (skysčių ir dujų transportavimas vamzdžiais ir aparatais, flotacija, filtravimas, centrifugavimas, nusodinimas), šiluminius (šildymas, šaldymas, garinimas, kondensacija), difuzinius, arba masės mainų (medžiagų pernaša dėl absorbcijos, adsorbcijos, sublimacijos), cheminius (jų yra labai daug ir įvairių, nes kiekvienas cheminis produktas gaminamas tik tam tikra nustatyta tvarka). Cheminiai technologiniai procesai skirstomi pagal žaliavą (perdirbamos mineralinės, augalinės ar gyvūninės kilmės žaliavos); pagal naudojimą (trąšų, dažų, vaistų gamyba); pagal gaunamų cheminių elementų pavadinimus (šarminių metalų, aliuminio, chloro, vandenilio gamyba); pagal cheminių reakcijų tipus (oksidacijos-redukcijos, chlorinimo, sulfoninimo procesai); pagal reaguojančių medžiagų fazę (homogeniniai, heterogeniniai, vykstantys skysčiuose, dujose arba mišriose sistemose – skystyje ir dujose, dujose ir kietajame kūne). Cheminės technologijos procesai remiasi cheminės termodinamikos ir cheminės kinetikos dėsniais. Projektuojant cheminės technologijos procesus ir aparatus dažniausiai atsižvelgiama į tai, kokie bus perdirbamų medžiagų srautai, energijos sąnaudos, mašinų ir aparatų pagrindiniai konstrukciniai elementai. Remiantis proceso kinetinių ypatumų tyrimais ir analize parenkamas optimalus proceso režimas didžiausiai produkto išeigai gauti su mažiausiomis energijos sąnaudomis ir kuo mažesniuose aparatuose.
Cheminės technologijos užuomazgų atsirado 15 a., pradėjus cheminiu būdu perdirbti įvairias medžiagas. Ilgą laiką cheminė technologija buvo plėtojama tik remiantis empiriniu patyrimu. Kaip mokslas pradėjo formuotis 18 a. antroje pusėje. Pradėtos statyti chemijos gamyklos: 1748 Birminghame (Didžioji Britanija) pradėta gaminti sieros rūgštis švininėse kamerose, 1787–91 N. Leblanc’as sukūrė pramoninį sodos gamybos iš natrio chlorido, 1861 E. Solvay – amoniakinį sodos gamybos būdą. 19 a. ištirti kai kurie katalizatoriai ir jų panaudojimas pramonėje. 1875 C. A. Winkleris sukūrė kontaktinį sieros rūgšties gamybos būdą. Katalizės tyrimai ypač paspartino organinės sintezės plėtotę. Cheminė technologija galutinai susiformavo tik 20 a. 1 dešimtmetyje. Jau buvo sukurti cheminės technologijos procesų moksliniai pagrindai, parengtos cheminių reaktorių ir aparatų konstrukcijos. 20 a. antroje pusėje sukurti svarbiausių chemijos, naftos chemijos, plaušienos ir popieriaus, maisto, statybinių medžiagų, mineralinių trąšų, vaistų, juodosios ir spalvotosios metalurgijos procesų moksliniai pagrindai.
2509