chèminis indikãtorius, medžiaga, kuri spalvos kitimu, nuosėdų atsiradimu, švytėjimu ar kitais požymiais rodo, kad cheminėje sistemoje yra tam tikrų jonų ar junginių arba yra pakitusi tų jonų koncentracija. Cheminiai indikatoriai naudojami reakcijos pabaigai nustatyti titrimetrinėje analizėje, vandenilio jonų koncentracijai (pH), oksidacijos-redukcijos potencialui įvertinti. Šarminiai‑rūgštiniai indikatoriai – silpnos organinės rūgštys, bazės ar jų druskos, kurios nedisocijavusios yra vienokios, o disocijavusios – kitokios spalvos. Kintant tirpalo pH kinta tų medžiagų disociacijos laipsnis, kartu ir tiriamojo tirpalo spalva. Dažniausiai naudojami metiloranžinis, metilraudonasis, lakmusas, fenolftaleinas.
cheminio indikatoriaus fenolftaleino spalvos kitimas į jį pridėjus šarminio tirpalo
Oksidaciniai‑redukciniai indikatoriai (azodažikliai, difenilamino dariniai, feroinas) keičia spalvą tam tikrame oksidacijos potencialų intervale, kompleksometriniai indikatoriai (vandenyje tirpūs dažikliai) sudaro su metalų jonais spalvotus kompleksinius junginius, adsorbciniai indikatoriai (eozinas, fluoresceinas) keičia reakcijoje susidariusių nuosėdų spalvą, chemiliuminescenciniai (liuminolas, siloksenas) švyti ekvivalentiniame taške ir naudojami titruojant spalvotus tirpalus.
Cheminiai indikatoriai būna skysti (tam tikros koncentracijos cheminių indikatorių tirpalai), įmirkyti ir išdžiovinti indikatoriniai popierėliai – pamerkti į tiriamąjį tirpalą jie nusidažo tam tikra spalva.
831