cheminis pluoštas

chèminis plúoštas, pluoštas, gaminamas iš gamtinių ar sintetinių polimerų. Dirbtinis cheminis pluoštas (acetatinis pluoštas, viskozinis pluoštas) gaminamas iš celiuliozės ar jos darinių, sintetinis – iš poliakrilnitrilo (poliakrilnitrilinis pluoštas), poliamidų (poliamidinis pluoštas), poliesterių (poliesterinis pluoštas), poliimidų, poliolefinų, poliuretanų, polivinilchlorido, polivinilo alkoholio. Gaminami viengijai cheminio pluošto siūlai (0,03–1,5 mm storio, neriboto ilgio), kuokštinis (štapelio) pluoštas (gijų gniūžtė supjaustyta į 35–120 mm ilgio plaukelius) ir daugiagijai (kompleksiniai) siūlai (sudaryti iš daugelio pavienių plonų neriboto ilgio gijų). Cheminiai pluoštai yra stiprūs (ypač sintetiniai), elastingi, atsparūs daugkartinėms apkrovoms, greitai išnyksta deformacijos, kurios atsiranda veikiant išorės jėgoms, plastiškoji (liekamoji) deformacija yra maža, tačiau kai kurie cheminiai pluoštai (poliakrilnitrilinis, poliesterinis) blogai sugeria drėgmę. Cheminio pluošto savybės priklauso nuo formavimo būdo, pratempimo ir apdorojimo. Cheminio pluošto žaliava – linijiniai arba nelabai šakoti polimerai, kurių molekulinė masė daugiau arba lygu 15 000; jie turi lydytis neskildami arba tirpti lakiuose organiniuose tirpikliuose. Cheminis pluoštas formuojamas (verpiamas) iš tirpalo arba lydalo. Tirpalas arba lydalas prieš cheminio pluošto formavimą filtruojamas (jame neturi būti jokių mechaninių priemaišų), dedama dažiklių, maitinamųjų medžiagų (titano dioksido), stabilizatorių ir spaudžiamas pro formavimo mašinos gaubtelio akutes (nuo jų skaičiaus, skersmens ar skerspjūvio ploto priklauso pluošto storis). Išspausto pro akutes polimero tirpalo ar lydalo srovelės patenka į terpę (šaltą arba šiltą orą, tirpalą), kurioje polimeras sukietėja ir virsta pluoštu. Formuojant cheminį pluoštą iš polimero lydalo terpė, kurioje kietėja polimeras, yra šaltas oras, formuojant iš polimero tirpalo lakiame tirpiklyje (acetatinį pluoštą) polimero tirpalo srovelės patenka į šiltą orą, kuriame tirpiklis išgaruoja. Jei polimero tirpalo srovelės kietėja ore, cheminio pluošto gamybos būdas vadinamas sausuoju, jei tirpale – šlapiuoju. Cheminio pluošto formavimo greitis priklauso nuo pluošto storio, paskirties ir formavimo būdo. Formuojamas cheminis pluoštas kartu ir pratempiamas (suplonėja, tampa stipresnis, pagerėja kitos mechaninės savybės). Gaminant kuokštinį pluoštą suformuojama gniūžtė, kurioje būna iki 360 000 pluošto gijų. Cheminį pluoštą apdorojant įvairiais cheminiais reagentais pašalinami mažos molekulinės masės junginiai, tirpikliai, rūgštys, druskos ir kitos priemaišos; apdorojus cheminį pluoštą paviršinio aktyvumo medžiagomis jis tampa minkštesnis, geriau sulimpa plaukeliai, sumažėja trinties koeficientas ir elektrinimasis. Cheminis pluoštas džiovinamas, kartais išdžiovintas apdorojamas termiškai – įtemptas laikomas tam tikrą laiką 100–180 °C temperatūroje: sustiprėja polimero molekulių sąveika, stabilizuojasi bangelių forma, siūlų tūris (jie mažiau traukiasi).

cheminio pluošto gamyba