Chersonèsas (Chersonesus), Táurikos Chersonèsas (Chersonesus Taurica), senovės miestas Kryme (netoli dabartinio Sevastopolio, Ukraina).
Istorija
422–421 pr. Kr. jį įkūrė graikai išeiviai iš Heraklėjos (miestas Bitinijoje). 5–1 a. pr. Kr. Chersonesas buvo vergovinis demokratinis polis. 3 a. pr. Kr. miestas, apjuostas apie 3 m pločio ir apie 10 m aukščio gynybine siena, užėmė apie 36 ha teritoriją; jame gyveno apie 20 000 žmonių (daugiausia graikų ir taurų).
2 a. pr. Kr. chersonesiečiai, padedami Ponto karalystės karvedžio Diofanto, sumušė miestą apgulusius skitus, bet tapo priklausomi nuo Ponto karaliaus Mitridato VI Eupatoro. Nuo 63 pr. Kr. Chersonesas priklausė Romai. 1–4 a. buvo aristokratų respublika. 4 a. pabaigoje atiteko Bizantijai. 5–7 a. pastatyti nauji įtvirtinimai, daugelyje vietų sudarantys antrąją įtvirtinimų liniją. Už miesto sienos buvo amatininkų dirbtuvės, nekropolis.
5–11 a. Chersonesas – didžiausias Juodosios jūros šiaurės pakrantės miestas; garsėjo vynininkyste, žuvininkyste, amatais. 989 miestą užėmė Kijevo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius. 1299 jį nuniokojo Aukso ordos karvedys Nogajus, 1399 sugriovė Edigėjus. 15 a. viduryje miestas sunyko.
Chersoneso griuvėsiai
Tyrimai
Tiriamas nuo 1827 su pertraukomis. Pirmiausia tirtas Chersoneso piliakalnis (aikštelė 500 × 500 m), esantis tarp Karantinnajos ir Kruglajos įlankų, bei senamiestis, vėliau – Chersoneso apylinkės. 1935–36 tirtas nekropolis, kuriame dauguma mirusiųjų palaidoti suriesti (priskiriama taurams). 3–2 a. pr. Kr. laidojimo rūsyje rasta meno dirbinių – papuošalų.
1955 atidengta teatro, turgaus aikštės, miesto įgulos, monetų kalyklos ir kitų pastatų liekanos. Aptikta gatvėse įrengtų vandens nuotakų, vandentiekio (1 a.) ir apšildomų vonių (1 a. pr. Kr.) mozaika puoštomis grindimis liekanų. Rasta įvairių buities reikmenų, architektūros detalių, skulptūrų, krikščionių šventovių bei koplyčių, puoštų marmuru, mozaika (grindys), griuvėsių.
Dauguma atidengtų statinių pritaikyta turizmui. Radiniai saugomi Chersoneso muziejuje.