Chiapas (Čiãpasas), valstija Meksikos pietryčiuose, prie Ramiojo vandenyno, Gvatemalos pasienyje.
Plotas 73 887 km2. 5,65 mln. gyventojų (2019).
Centras – Tuxtla Gutiérrezas (619 400 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Tapachula (222,1), San Cristóbal de las Casasas (181,5), Comitánas (115,5).
Chiapaso viduryje ir šiaurės rytuose yra Chiapaso aukštuma (aukštis 500–1500 m), pietvakariuose – Sierra Madre de Chiapaso kalnai (didžiausias aukštis 4110 m, Tacaná ugnikalnis), pajūryje – siaura žemuma.
Klimatas tropinis, drėgnas ir karštas (per metus iškrinta 1000–3000 mm kritulių, kai kur iki 4000 mm; mėnesių vidutinė temperatūra 22–27 °C). Teka Grijalvos, Usumacintos (Gvatemalos pasienyje) upės. Pajūryje yra lagūninių ežerų. Diduma valstijos teritorijos apaugusi atogrąžų miškais. Sumidero kanjono, Montebello lagūnų nacionaliniai parkai.
Gaunama nafta, gamtinės dujos, siera; yra vario rūdos, aukso, sidabro. Prie Grijalvos upės yra 3 hidroelektrinės. Kertamas miškas; medienos apdirbimo pramonė. Auginama kukurūzai, kavamedžiai, kakavamedžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, kaučiukmedžiai, kokosai, bananai. Veisiami galvijai.
Turizmas (majų miestų Palenkės, Bonampako griuvėsiai). Per Chiapasą eina Panamerikos plentas.
Chiapaso teritorijoje gyveno majai, nuo 15 a. pabaigos – actekai, 16 a. pirmoje pusėje užkariavo ispanai. Kolonijiniu laikotarpiu Chiapasas buvo Gvatemalos generalinės kapitonijos provincija. Nuo 1824 – Meksikos valstija.