Chjas (Chios, Khíos), senovės graikų polis Chijo saloje. Gyvavo nuo 8 a. prieš Kristų. Su kitais poliais prekiavo vynu, vašku, marmuru; čia veikė pirmasis Graikijoje vergų turgus. Nuo 7 a. pr. Kr. pabaigos kaldintos monetos (pradėtas naudoti sfinkso simbolis). Nuo 546 pr. Kr. pavaldus Persijai. 500–494 pr. Kr. dalyvavo jonėnų sukilime, 498 pr. Kr. su kitais poliais susivienijo į Panjonijos sąjungą; 494 pr. Kr. jūrų mūšyje prie Ladės salos dalyvavo 100 Chijo laivų (daugiausia iš visų jonėnų). Atėnų pagalba jonėnams tapo viena graikų–persų karų priežasčių. 479 pr. Kr. Chijas prisijungė prie Delo sąjungos. Manoma, kad 5–4 a. pr. Kr. Chijo gyventojų skaičius siekė 120 000. Per Peloponeso karą 412 pr. Kr. Chijas sukilo prieš Atėnus, buvo apgultas Atėnų kariuomenės, 411 Spartai apsiaustį pralaužus, perėjos į jos pusę.
sidabrinė drachma (Chijas, 620–294 pr. Kr., Prancūzijos nacionalinė biblioteka)
378–354 pr. Kr. priklausė Atėnų antrajai jūrų sąjungai, tačiau per 357–355 pr. Kr. Sąjungininkų karą Chijas su Rodu ir Kosu išsivadavo iš priklausomybės Atėnams. 1 a. po Kr. antroje pusėje Chiją užėmė romėnai. Vienas seniausių graikų literatūros ir meno centrų; manoma, kad čia gimė Homeras. Veikė garsi rapsodų (dainių) mokykla.