chiliãzmas (gr. chiliasmos < chilioi – tūkstantis), milenarzmas, religinis mokymas apie tūkstantmetę žemišką mesijinę karalystę, ateisiančią prieš pasaulio pabaigą. Tai bus paskutinė epocha; joje per Jėzų Kristų ir prikeltus teisiuosius įsiviešpataus Dievo malonė.
Chiliazmas kilo ankstyvojoje krikščionybėje iš Naujojo Testamento pasakojimo apie šėtono nubaudimą tūkstančiui metų (Apr 20). Ankstyvojoje krikščionybėje chiliazmą skelbė kai kurie Bažnyčios Tėvai (Irenėjas Lionietis, Ipolitas). Bažnyčia jų mokymo visuotinai nepripažino, po Milano edikto (313) neteko reikšmės.
12 a. chiliazmą vėl iškėlė Joakimas Fiorietis; jo mokymas turėjo įtakos kai kurioms pranciškonų atšakoms, tačiau Bažnyčios buvo atmestas.
Nuo 17 a. chiliazmas išplito protestantiškose Bažnyčiose Anglijoje ir Šiaurės Amerikoje, t. p. chiliazmo bruožų būta vokiškojo idealizmo bei marksizmo filosofijoje.
Dabar sutinkamas kai kuriuose krikščioniškos kilmės ir kvazikrikščioniškuose naujuosiuose religiniuose judėjimuose. Chiliazmo apraiškų yra adventistų, Jehovos liudytojų, mormonų doktrinose.
663