chitridiomicetai: a – Rhizophydium polinis-pini pro parte, b – kopūstinis paplaiskis
chitridiomicètai (Chytridiomycota), chitridniai grỹbai, grybų (Fungi) karalystės skyrius. 5 eilės, 18 šeimų, 112 genčių (daugiau kaip 800 rūšių). Chitridiomicetams priskiriami labai maži, neturintys tikro micelio, arba septuotos grybienos, mikroskopiniai grybai. Būdinga nelytinis dauginimasis judriomis zoosporomis, turinčiomis gale po vieną lygų žiuželį. Lytinis dauginimasis vyksta izogamijos, heterogamijos, oogamijos bei hologamijos būdu. Vegetatyvinis kūnas (talomas) holokarpinis (sudarytas iš vienaląsčio plazmodžio be rizoidų) arba eukarpinis (sudarytas iš vieno ar daugiau reproduktyvių organų ir labiau ar mažiau išsivysčiusio rizomicelio). Dauguma chitridiomicetų gyvena vandenyje, yra gėlavandenių ir jūrinių dumblių, vandens grybų, vandens aukštesniųjų augalų ir bestuburių gyvūnų parazitai. Chitridiomicetai sukelia įvairias ligas. Kopūstinis paplaiskis (Olpidium brassicae) paplitęs drėgnuose dirbamuose laukuose. Sukelia kopūstų ligą diegavirtę. Bulvinis raupis (Synchytrium endobioticum) sukelia bulvių vėžį. Tokios bulvės netinka nei maistui, nei pašarui. Didžiausia chitridiečių (Chytridiales) eilė: 5 šeimos, 77 gentys (566 rūšys). Lietuvoje chitridiomicetai menkai ištirti (žinoma apie 20 rūšių).
2460