Chvos chanãtas, 16 a.–20 a. pradžios valstybė Vidurinėje Azijoje, prie Amudarjos žemupio, Kaspijos jūros rytų pakrantėje.
Įkurta 1512 uzbekų Šeibanidų atšakos chano Ilbarso. Apėmė senovės Chorezmą, Chorasano šiaurinę dalį, klajoklių turkmėnų žemes. Sostinė Vaziras, vėliau Urgenčas, nuo 16 a. pabaigos – Chiva.
1740–47 buvo užkariautas Persijos. Nuo 1763 valdė Kungratų (pagal vienos uzbekų genties vardą) dinastija. Labiausiai chanatas sustiprėjo ir išsiplėtė valdant Mochamedui Rachimui (1806–25). Atrėmė 1714–17 ir 1839–40 Rusijos kariuomenės įsiveržimus, bet 1873 buvo jos užkariautas, tapo Rusijos imperijos protektoratu (teritorija sumažėjo perpus, tačiau išlaikė savivaldą).
1918–23 antibolševikinės basmačių kovos centras. 1920 Raudonajai armijai užėmus Chivos chanatą ir nuvertus chaną, čia paskelbta Chorezmo liaudies sovietų respublika, 1924 buvusi chanato teritorija padalyta Turkmėnijai ir Uzbekijai.