chlorèlė (Chlorella), žalėsiečių (Chlorococcales) eilės vienaląsčių žaliadumblių gentis. Apie 50 rūšių. Paplitusios visame pasaulyje. Aptinkamos vandenyje, dirvožemyje, ant uolų, medžių kamienų, kerpėse (sudaro simbiozę su grybais). Ląstelės smulkios, rutuliškos, elipsiškos, jas dengia celiuliozinė pektininė sienelė. Chromatoforas dažniausiai taurelės formos, su pirenoidais. Atsarginė medžiaga – krakmolas, kartais aliejus. Dauginasi autosporomis. Chorelių biomasės sausoje medžiagoje yra vidutiniškai 50 % baltymų, 20 % riebalų, 12 % angliavandenių. Chorelės labai sparčiai dauginasi (palankiomis sąlygomis biomasė padvigubėja per keliolika valandų). Chorelės yra 15 vitaminų šaltinis (jų kiekis, esantis 100 g žalios masės, viršija žmogui reikalingą paros normą). Vartojamos pašarui, tinka maistui. Dažniausiai aptinkamos rūšys: Chorella vulgaris, Chorella pyrenoidosa, Chorella ellipsoidea.
chlorelės gyvenimo ciklo schema: a – jauna ląstelė, b – pasiruošusi daugintis subrendusi ląstelė, c – ląstelėje susiformavusios autosporos
1256