chloritai

chlortai, silikatų klasės sluoksniuotų silikatų poklasio mineralai; daugiausia aliumosilikatai, turintys magnio, geležies, aliuminio ir silicio katijonų. Katijonų tarpusavio santykis kaitus. Dalis magnio jonų būna izomorfiškai pakeisti mangano, chromo, nikelio, vanadžio, vario, cinko, ličio jonais. Svarbiausi chloritai: peninas, klinochloras, šamozitas, tiuringitas. Pagal Fe³⁺ ir Fe²⁺ santykį skiriami ortochloritai (Fe₂O₃ mažiau kaip 4 %) ir leptochloritai (Fe₂O₃ daugiau kaip 4 %), pagal geležies kiekį – magnio, magnio‑geležies ir geležies chloritai. Kristalai monoklininės, rečiau triklininės ar rombinės singonijos, žvynelių, lapelių, plokštelių formos, dažniausiai tarpusavyje netvarkingai suaugę. Žalios, įvairių atspalvių raudonos spalvos. Blizgesys stiklo. Kietumas 1,5–2,5. Tankis 2600–3300 kg/m³. Susidaro metamorfinių ir hidroterminių (ypač karštiems tirpalams veikiant ultrabazines uolienas, tufus) procesų metu. Randami dūlėjimo plutoje, dirvožemyje, kaip autigeniniai mineralai – įvairiose nuosėdinėse uolienose, šiuolaikinėse jūrų dugno nuosėdose. Oolitinės struktūros leptochloritai – nuosėdinės kilmės geležies rūda.

2961