chloroplãstai (gr. chlōros – gelsvai žalias + plastos – suformuotas), augalų ir dumblių ląstelių žaliosios plastidės. Aukštesniųjų augalų chloroplastai būna apvalūs, ovalūs ar lęšio formos. Dumblių chloroplastai vadinami chromatoforais. Jų forma būdinga genčiai ar rūšiai. Augalų chloroplastus dengia dviejų membranų apvalkalas.
augalų ląstelės su matomais chloroplastais (vaizdas pro mikroskopą)
chloroplastas: 1 – tarpmembraninė ertmė, 2 – išorinė membrana, 3 – vidinė membrana, 4 – tilakoidas, 5 – grana, 6 – stroma
Chloroplastai sudaryti iš 2 pagrindinių dalių: stromos ir joje esančių tilakoidų (uždarų membraninių disko formos suplotų cisternų). Pavieniai tilakoidai išsidėstę išilgai chloroplasto arba sudaro grupeles, vadinamas granomis. Chloroplastuose vyksta fotosintezė. Juose yra pigmentų (chlorofilų, karotinoidų), kurie absorbuoja šviesos energiją ir ją panaudoja cukraus molekulėms gaminti. Chloroplastų stromoje yra 50–100 žiedinės deoksiribonukleorūgšties molekulės kopijų, ribosomų. Chloroplastai gali dalytis, juose sintetinami baltymai. Pagal endosimbiozės hipotezę, chloroplastai kilę iš senovinių fotosintetinančių bakterijų, endocitozės būdu patekusių į eukariotinių ląstelių pirmtakų vidų ir su jomis sudariusių simbiozę.
1316
-chromatoforai