chloròzė (gr. chlōros – gelsvai žalsvas), blyškà, augalų liga. Lapai ir stiebai pašviesėja, darosi šviesiai žali arba gelsvi. Chlorozė būna neinfekcinė ir infekcinė. Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų (azoto, kalio, sieros, kalcio, geležies, mangano, cinko) stoka arba perteklius dirvožemyje, augalų kenkėjai (amarai, tripsai). Infekcinę chlorozę sukelia virusai, bakterijos, kai kurie grybai. Chlorofilo gamyba gali sutrikti nedidelėse ląstelių grupėse, tuomet ant augalų susidaro įvairių formų chlorozinių dėmių (pvz., agurkų mozaika, pupelių bakteriozė). Chlorofilo gamybai sutrikus visame parenchiminiame audinyje lapalakštis pašviesėja ištisai (pvz., obelų lapų chlorozė dėl geležies stokos). Kad augalai nesusirgtų neinfekcine chloroze, jie papildomai tręšiami mineralinėmis trąšomis, tripsai ir amarai naikinami insekticidais. Infekcinės chlorozės žala mažinama profilaktinėmis apsaugos priemonėmis, augalai purškiami fungicidais.
virusinė aviečių lapų chlorozė
968