Chlòtaras I (lot. Chlotar I, pranc. Clotaire I, Lothaire I) apie 498 ar 500 560 ar 561Compiègne, Soissons’o (nuo 511) ir visų frankų (nuo 558) karalius. Merovingų dinastijos. Chlodvigo I jauniausias sūnus, Chariberto I ir Chilperiko I tėvas. Per tėvo palikimo dalybas su broliais Chlodomeru, Childebertu I, Teodoriku I Chlotaras I gavo senąsias frankų salijų žemes (dabartinė Šiaurės Prancūzija ir Belgija). Po Chlodomero mirties (524) išžudė jo įpėdinius ir su kitais broliais pasidalijo Orleano karalystę. Su Childebertu I nukariavo burgundus (523 ir 532–534), su Teodoriku I (532) ir su Childeriku I (542) – dalį vestgotų Ispanijos, su Teodoriku I – Tiuringiją (apie 531). Po Teodoriko I bevaikio įpėdinio Teodobaldo I ir brolio Childeberto I mirties (555 ir 558) prisijungė jų žemes. Po Chlotaro I mirties jo karalystę pasidalijo sūnūs.
2271