chlỹstai (rus. chlyst – rimbas), christovovery, kristãtikiai, religinės bendruomenės Rusijoje.
Doktrina ir apeigos
Šventąją Dvasią laiko ne Švenčiausiosios Trejybės asmeniu, o Dievo galia. Tiki, kad jos padedamas Jėzus Kristus gali įsikūnyti į chlystą (dažniausiai į bendruomenės vadovą), o Švč. Mergelė Marija – į chlystę. Anot chlystų, po chlysto mirties jo siela tampa angelu, ne chlysto – įsikūnija į gyvulį ar kūdikį, bet ji gali pamažu apsivalyti ir patekti į chlysto kūną.
Apeigos
Per religines apeigas skaito Šv. Raštą, Bažnyčios Tėvų veikalus, šventųjų gyvenimo aprašymus, gieda bažnytines giesmes, psalmes; kai apeigose dalyvauja vieni chlystai, rengia ekstaziškus šokius, jų metu (tiki, kad įvyksta mistinis susiliejimas su Dievu) pranašauja. Per apeigas būna basi, dėvi ilgus baltus drabužius, anksčiau praktikuodavo saviplaką (iš čia pavadinimas).
Bendruomenės savarankiškos – kiekviena turi savo pranašus, šventuosius; vadovauja vyras ir moteris.
Istorija
Atsirado 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje Rusijoje; kildinami iš Vakarų mistikų.
Rusų Stačiatikių Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios chlystai buvo persekiojami. 20 a. pradžioje suskilo į Senojo Izraelio ir Naujojo Izraelio sroves. Yra negausių bendruomenių Rusijoje (Tambovo, Samaros, Orenburgo srityse, Šiaurės Kaukaze).
676