Chodkevičiai
Chodkevičia, Katkevičia, Katka, 15–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Naudojosi lenkų bajorų herbu Kościesza. Grafai (nuo 1555). Nuo 16 a. antros pusės Chodkevičių herbas – grifas su kalaviju. Giminė ir vardas kilo iš gudų bajoro Chodkos (kitaip Chodoro, arba Fiodoro). Po Chodkos giminė Chodkevičiais ir vadinama. Didikais tapo apsukrumu bei ištikimai tarnaudami Lietuvos didiesiems kunigaikščiams ir Lenkijos karaliams, t. p. Ukrainoje ir Baltarusijoje gindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos bajorų luomo interesus. Svarbiausios Chodkevičių valdos buvo Baltarusijoje. Pasižymėjo kaip karo vadai, diplomatai ir administratoriai. 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje dėl įtakos valstybėje konkuravo su Radvilomis.
grafų Chodkevičių herbas
Chodkos sūnus Jonas Chodkevičius buvo karo veikėjas, jo sūnus Aleksandras Chodkevičius – 16 a. pirmos pusės valstybės veikėjas. Aleksandro sūnus Jeronimas Chodkevičius 16 a. pradėjo Bychovo (Bychavo; Mogiliavo sr.), Grigalius Chodkevičius – Berastavicos (Gardino sr.), Jurgis – Supraslio šaką. Šių šakų Chodkevičiai tapo reformatais, dėl Livonijos dalyvavo, ypač Bychovo šaka, karuose su Rusija. Grigalius ir Jurgis rėmė Radvilų antiunijinę, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo nuo Lenkijos stiprinimo politiką.
Turtingiausioji – Bychovo – šaka priešinosi ne pačiai unijai, o Lenkijos ponų mėginimui ją sudaryti taip, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų prijungta prie karalystės. Tokia politika buvo artimesnė valdovo Žygimanto Augusto pozicijai, todėl jis Gardine 1568 patvirtino Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus Karolio V Chodkevičiams duotus Bychovo, Mūšės (Muišės; Brastos sr.) ir Šklovo (Mogiliavo sr.) grafų titulus.
Jono Karolio Chodkevičiaus portretas (aliejus, 17 a., nežinomas dailininkas, Lietuvos dailės muziejus)
Jeronimo sūnus Jonas Chodkevičius (1537–79) iškilo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ponų vadovus. Jo ir sūnaus – karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus – karjera buvo Chodkevičių didžiausios galios laikotarpis. Kitas Jono sūnus Aleksandras (m. apie 1626) 1605–26 buvo Trakų vaivada. Vadovavo 150 ietininkų daliniui Salaspilio mūšyje (1605) su švedais. Aleksandru baigėsi Chodkevičių Bychovo šaka. Grigaliaus sūnus Aleksandras (m. 1578) nuo 1576 buvo Gardino ir Mogiliavo seniūnas. Prie Cėsių dalyvavo Livonijos karo 1578 mūšiuose su Rusijos kariuomene. Jo ir brolio Andriaus (1549–75) dukterų valdoms atitekus Pacams, Sapiegoms, Sanguškoms Chodkevičių Berastavicos šaka išnyko.
Jurgio sūnus Jurgis (m. 1595) nuo 1590 buvo Žemaitijos seniūnas, 1594 tapo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Kitas Jurgio sūnus Jeronimas (Jarašius; m. 1617) nuo 1593 – Mstislavlio vaivada, 1595–1616 Vilniaus kaštelionas, Brastos seniūnas. 1601, 1606 ir galbūt 1614 buvo renkamas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Sūnus Kristupas (m. 1659 09 22) nuo 1610 buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės didysis vėliavininkas, nuo 1623 didžiojo kunigaikščio rūmų arklidininkas, nuo 1633 Trakų, nuo 1636 – Vilniaus kaštelionas, nuo 1642 – Vilniaus vaivada. 1635, 1639, 1647 ir 1652 buvo renkamas Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka; buvo Gardino, Babruisko ir Krėvos seniūnas. Kristupo sūnus Aleksandras Kristupas (1615–76) nuo 1651 buvo Wendeno (Cėsių) vyskupas. Jonas Mikalojus (1738–1781 02 26 Černobylis, Kijevo sr.) nuo 1765 buvo Žemaitijos kaštelionas, vėliau seniūnas, Veliuonos seniūnas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolas adjutantas (1764).
septyni Lietuvos kariuomenės vadai Chodkevičiai (Conradto Götke’s raižinys, Petro Kazimiero Lackio Septem Chodkiewicii heroes exercitus Lithuanici duces antraštinis lapas, 1642, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Jo sūnus Aleksandras (1776 06 04 Černobylis–1838 01 24 Mlynivas, Voluinė) valdė Mlynivą, Černobylį, Petrykavą (Gomelio sr.). 1813 nuo Rusijos kariuomenės 11 mėnesių gynė Napoleono I pastatydintą Modlino tvirtovę prie Varšuvos. Vilniuje išspausdino savo tragedijas Katonas (1809), Virginija (1817), mokslinių veikalų. Aleksandro sūnus Mečislovas (1807 Pekalovas, Voluinė –1851 08 13 Dresdenas) buvo ulonų pulko puskarininkis. Mečislovo sūnūs – Jonas Karolis Gustavas (1841 07 28 Mlynivas–1887 03 01 Neapolis) ir Vladislovas Jeronimas Adomas (1845 01 22 Dresdenas–1906 11 14 Mlynivas).
-Chodkevičius; -Katkevičius; -Katkus; -Jurgis Chodkevičius; -Aleksandras Chodkevičius; -Jeronimas Chodkevičius; -Jarašius Chodkevičius; -Kristupas Chodkevičius; -Aleksandras Kristupas Chodkevičius; -Jonas Mikalojus Chodkevičius; -Mečislovas Chodkevičius; -JOnas Karolis Gustavas Chodkevičius; -Vladislovas Jeronimas Adomas Chodkevičius
683
2454