cholecistitas

cholecisttas (cholecystitis < gr. cholē – tulžis + kystis – pūslė), tulžies pūslės uždegimas. Dažniau serga vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys. Prasideda sutrikus tulžies nutekėjimui (95 % ligonių tulžies pūslėje randama akmenų) ar kraujotakai tulžies pūslės sienelėje (po sunkių traumų, nudegimų) arba jei į tulžį patenka mikrobų.

Ūminis cholecistitas

Būna katarinis (pažeidžiama tik gleivinė), flegmoninis (pažeidimas išplinta į gilesnius sluoksnius), gangreninis (tulžies pūslės sienelė apmiršta, gali prakiurti). Požymiai: stiprėjantis skausmas dešinėje pašonėje, kartais plintantis į dešinę mentę, petį, net kaklą. Pakyla kūno temperatūra, ligonį gali pykinti. Sergantysis ūminiu cholecistitu gydomas ligoninėje. Skiriama antibiotikų, spazmolitikų, analgetikų, kartais operuojama (cholecistektomija).

Lėtinis cholecistitas

Prasideda nurimus ir vėl kartojantis ūminiam cholecistitui. Tarp priepuolių ligonis gali jausti kartumą burnoje, maudimą dešinėje pašonėje, gausiai ir riebiai pavalgius jam pučia pilvą. Sergantysis lėtiniu cholecistitu turi laikytis dietos, kartais operuojamas.

2977