chòlera (cholera < gr. cholē – tulžis + rheō – teku), labai pavojinga infekcinė liga, kuri reiškiasi gausiu viduriavimu. Būdinga greitai plintančios epidemijos. Ją sukelia azijinės (klasikinės) choleros vibrionas (Vibrio cholerae asiaticae) ir jo biotipas El Toro vibrionas (Vibrio cholerae El‑Tor). Vibrionai ilgai išsilaiko vandenyje, lede. Greit žūva nuo aukštos temperatūros, dezinfekuojamųjų medžiagų, rūgščių, išdžiūvę.
gaisras, sukeltas choleros sukėlėjams naikinti (1886, Ispanija)
Infekcijos šaltinis – sergantys cholera arba sveiki žmonės, žarnyne nešiojantys choleros sukėlėjus. Užsikrečiama išgėrus choleros sukėlėjais apkrėsto vandens, pieno, valgant užterštus vaisius, daržoves, per nešvarias rankas, maudantis užterštuose vandens telkiniuose.
Organizme sukėlėjai per skrandį (kuriame dalis jų žūva) pasiekia plonąją žarną. Čia dauginasi, išskiria fermentus, dėl kurių poveikio į žarnų spindį išsiskiria daug vandens ir elektrolitų. Jie viduriuojant pasišalina, todėl organizme sutrinka vandens ir druskų apykaita, mažėja cirkuliuojančio kraujo. Sutrinka širdies, inkstų, smegenų funkcija. Inkubacinis laikotarpis 1–2 dienos (retai iki 5 dienų). Ligonis viduriuoja (išmatos be specifinio kvapo), vėliau ima vemti, dūsta. Jį troškina, šąla galūnės, sumažėja kraujospūdis, mažėja šlapimo kiekis, prasideda traukuliai. Ligonis greitai išsenka, išdžiūsta, jo oda susiraukšlėja, įdumba akys. Nesuteikus medicinos pagalbos gali mirti. Ligonis skubiai guldomas į ligoninę, gydomas izoliuotoje patalpoje. Į veną ilgai lašinama druskų tirpalų, vėliau duodama jų gerti, skiriama antibiotikų.
Choleros profilaktika – prieš valgį plauti rankas, atvirų telkinių vandenį gerti tik virintą. Gresiant choleros epidemijai iš medikų ir vyriausybės atstovų sudaroma speciali komisija, choleros židinyje skelbiamas karantinas.
Istorija
1817–1926 buvo 6 choleros pandemijos, kurios apėmė daugelį Afrikos, Azijos, Amerikos ir Europos šalių. Penkios choleros pandemijos per Afganistaną, Iraną, Rusiją, Lenkiją buvo pasiekusios ir Lietuvą. 2001, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje sirgo 184 310 žmonių, 2730 iš jų mirė. Mirtingumas nuo choleros sumažėjo nuo 3,6 % (2000) iki 1,48 % (2001). Daugiausia sirgo Afrikos (173 360 žmonių) bei Azijos (10 340) gyventojai; Europoje daugiausia sirgo Totorijos (Rusija; daugiau kaip 50 žmonių) gyventojai.