cholesterolis

cholesteròlis, C₂₇H₄₅OH, steroidinis alkoholis. Ląstelės membranų komponentas (jo nėra tik vidinėje mitochondrijų membranoje); cholesterolis t. p. yra kraujo, tulžies, smegenų skysčio sudedamoji dalis. Kepenyse iš cholesterolio sintetinamos tulžies rūgštys, odoje – vitamino D₃ pirmtakas 7‑dehidrocholesterolis, antinksčių žievės ir lytinių liaukų ląstelėse – steroidiniai hormonai. Žmogaus organizme yra apie 150 g cholesterolio. Per parą 1,0 g laisvo ar riebalų rūgščių esterių pavidalo cholesterolio gaunama su maistu (egzogeninis cholesterolis); tik 1/3 jo rezorbuojama žarnyne, 2/3 pašalinama su išmatomis (kaip koprosterolis). Endogeninis cholesterolis – tai organizme iš acetilkofermento A susintetintas cholesterolis. 80 % jo susidaro kepenyse, 10 % – žarnų epitelio, 5 % – odos ir dar 5 % – daugelio kitų audinių (t. p. antinksčių žievės ir lytinių liaukų) ląstelėse. Kai su maistu gaunama daugiau cholesterolio, mažiau jo sintetinama organizme ir atvirkščiai. Cholesterolio sintezė reguliuojama per fermentą 3‑hidroksi‑3‑metilglutaril‑KoA (3HMG‑KoA) reduktazę. Jos aktyvumą kepenyse mažina su chilomikronų remnantais patekęs žarnyno (t. p. ir maisto) cholesterolis. 80–90 % kepenų cholesterolio suvartojama tulžies rūgščių sintezei, kurios, kaip ir laisvas cholesterolis, išskiriamos į tulžies pūslę. Tulžyje yra apie 400 mg cholesterolio, kurį supa tulžies rūgštys ir fosfolipidai – susidaro tirpi micelė. Padidėjus cholesterolio ar sumažėjus tulžies rūgščių kiekiui tulžyje gali susidaryti akmenų, susergama tulžies pūslės akmenlige. Mažesnioji laisvo ar esterifikuoto cholesterolio dalis iš kepenų išskiriama į kraują kartu su labai mažo tankio lipoproteinais (LMTL). Po labai mažo tankio lipoproteinų hidrolizės kraujuje susidaro mažesnės micelės – mažo tankio lipoproteinų (MTL; jose yra 60–70 % kraujo cholesterolio) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL; jose yra 20–25 % kraujo cholesterolio); labai mažo tankio lipoproteinų lieka nedaug. Mažo tankio lipoproteinai per jiems specifinius ląstelės receptorius patenka į periferinių audinių ląsteles. Jei ląstelė šių receptorių nesintetina ar sintetina nepakankamą jų kiekį (paveldima aterosklerozė), didesni mažo tankio lipoproteinų kiekiai į ląstelę patenka ne per receptorius ir šių lipoproteinų cholesterolio neslopina 3HMG‑KoA reduktazės. Ląstelėje kaupiasi dideli cholesterolio ar jo esterių kiekiai, kraujuje padidėja mažo tankio lipoproteinų, kartu ir cholesterolio koncentracija. Šių lipoproteinų cholesterolio, vadinamo β cholesteroliu, padidėjimas yra žalingas organizmui. Mažo tankio lipoproteinai lengvai oksiduojasi, kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, dėl to jų spindis siaurėja – vystosi aterosklerozė. Sergant paveldima ateroskleroze cholesterolis kaupiasi odoje sudarydami gelsvas dėmeles – ksantomas. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, vadinamas α cholesteroliu, arba antiaterogeniniu. Cholesterolis su didelio tankio lipoproteinais atnešamas į kepenis, kur paverčiamas tulžies rūgštimis. Nerezorbuotos žarnyne jos pašalinamos su išmatomis. Pektinai (daug jų obuoliuose, slyvose), vaistai – tulžies rūgščių rišikliai – skatina tulžies rūgščių šalinimą.

Bendra cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra 3,0–5,2 mmol/l; α cholesterolio turi būti daugiau kaip 0,95 mmol/l, β cholesterolio – mažiau kaip 3,4 mmol/l. Daugėjant β cholesterolio ar mažėjant α cholesterolio vystosi aterosklerozė. Cholesterolio kiekis kraujuje priklauso nuo vartojamo maisto sudėties. Mažo tankio lipoproteinų oksidaciją mažina antioksidantai (vitaminai E, C, karotinai), cholesterolio kiekį – tulžies rūgšties rišikliai, 3HMG‑KoA reduktazės inhibitoriai (lovastatinas ar kiti). Už šių vaistų sukūrimą ir mažo tankio lipoproteinų receptorių tyrimus 1985 M. S. Brownui ir J. L. Goldsteinui paskirta Nobelio premija.

2519