chòras (gr. choros), dainininkų kolektyvas. Veikia savarankiškai arba kaip didesnio kolektyvo (operos teatro, dainų ir šokių ansamblio) dalis. Chorą sudaro 12–120, kai kada ir daugiau dainininkų – profesionalų arba mėgėjų. Būna lygių balsų (vyrų, moterų, vaikų) ir mišrieji chorai. Lygių balsų chorus sudaro 2 balsų grupės: sopranai (balso diapazonas c1–a2, kai kada a–c3) ir altai (g, a–es2) arba tenorai (c–a1) ir bosai (E–d1, kai kada C, D–e1); mišrųjį – dažniausiai keturios (sopranai, altai, tenorai ir bosai). Kai nėra nors vienos balsų grupės, choras vadinamas nepilnu mišriuoju. Kiekviena choro balsų grupė turi savo partiją (nors yra kūrinių ar jų epizodų, kur visas choras dainuoja unisonu), bet ir grupė, jei kūrinys sudėtingas, dar gali atlikti kelias (2, 3 ir daugiau) atskiras partijas. Choras dainuoja a cappella arba su instrumentų pritarimu. Per iškilmingus koncertus, dainų šventes, sąskrydžius iš kelių ar keliasdešimties chorų sudaromas jungtinis choras, turintis net tūkstančius dainininkų.
Primityvių chorų formų būta jau ikiistoriniais laikais. Egipte, Babilone, Palestinoje, Indijoje chorai (dažniausiai unisonu) giedojo religines giesmes, senovės graikų teatre komentavo scenos veiksmą. Viduramžiais chorai buvo daugiausia bažnytiniai; greta vienbalsio giedojimo plito ir daugiabalsis. Renesanso epochoje susiklostė 4 balsų choras (nors buvo ir kitokių, net 8 ir daugiau balsų). Nuo 16 a. pabaigos–17 a. pradžios chorai dalyvauja atliekant didelės apimties muzikos kūrinius (oratorijas, operas, kantatas). 19 a. pabaigoje išplito pasaulietiniai mėgėjų chorai. 20 a. chorų interpretacijos galimybės, jo raiškos priemonės vis įvairėjo.
1724
LIETUVOJE pirmosios žinios apie chorus ir chorinį giedojimą pasirodė 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje. Iš pradžių tai buvo nedideli (4–6 choristų) bažnytiniai chorai, giedoję didžiojo kunigaikščio Vytauto pastatydintose bažnyčiose. Muzikologinėje literatūroje minima Vilniaus katedros mišrusis ir diskantų chorai, 16 a. Varnių katedros choras, giedoję daugiausia lotyniškai ar lenkiškai, ir dvarų chorai, sudaryti dažniausiai iš baudžiauninkų. Parengti chormeisterių jie dainuodavo šventiniuose renginiuose, vėliau ir operose. Atsirado ir pirmosios bažnyčių mokyklos, kuriose t. p. mokė giedoti lotyniškai bei lietuviškai (Trakuose, Vilniuje, Žiežmariuose). Mažojoje Lietuvoje buvo paplitęs daugiabalsis giedojimas. Didžiojoje Lietuvoje ilgą laiką giedotos daugiausia vienbalsės giesmės. 18 a. garsėjo Vilniaus katedros choras. 1756 jo repertuarą sudarė daugiabalsės mišios ir giesmės, kiti stambių formų muzikos kūriniai, 1824 choras atliko L. van Beethoveno oratoriją Kristus Alyvų kalne. 19 a. pradžioje garsėjo Salų dvaro, 19 a. antroje pusėje – Rietavo, Plungės, Obelių chorai; Rokiškio muzikos mokyklos choras atliko J. Haydno oratorijos Pasaulio sukūrimas ištraukas.
19 a. antroje pusėje atsirado lietuviškai giedančių chorų. Spaudos draudimo laikotarpiu veikė apie 25 bažnytiniai lietuvių chorai. 1899 Kaune susibūrė pirmasis pasaulietinis pusiau nelegaliai veikęs choras Daina (vadovas J. Naujalis). Vėliau chorų atsirado ir kituose miestuose: Vilniuje (Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos ir Vilniaus kanklių draugijos, abu įkurti 1905 M. Petrausko, Rūtos draugijos, įkurtas 1909), Panevėžyje (Aido draugijos, įkurtas 1907), Šiauliuose (Varpo draugijos, įkurtas 1908), Marijampolėje (Gabijos draugijos, įkurtas 1911). Daug lietuvių chorų susikūrė ir už Lietuvos ribų – Tilžėje (Tilžės lietuvių giedotojų draugijos, įkurtas 1895 Vydūno), Rygoje (Lietuvių šelpimo draugijos, įkurtas 1895, Žvaigždės draugijos, įkurtas 1906), Sankt Peterburge (Labdaringosios Sankt Peterburgo lietuvių ir žemaičių draugijos, įkurtas 1894, Č. Sasnausko diriguojamas choras, įkurtas 1899, P. Pranaičio vadovaujamas choras, įkurtas apie 1900), Maskvoje (L. Sipavičiūtės-Fedotovos vadovaujamas choras, įkurtas apie 1903), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Lietuvių Mildos giedorių draugystės choras, įkurtas 1894 Niujorke, Aido draugijos choras, įkurtas 1912 Brukline). 20 a. pradžioje atsirado lietuvių darbininkų chorai (Giedros draugijos choras Rygoje, M. Petrausko, P. Bukšnaičio, A. Pociaus vadovaujami chorai Jungtinėse Amerikos Valstijose). 1920–40 veikė vienas profesionalus choras (Valstybės teatro Kaune), apie 400 bažnytinių ir apie 15 pasaulietinių mėgėjų chorų. Keli lietuvių chorai veikė lenkų okupuotame Vilniaus krašte (Vilniaus lietuvių gimnazijos, vadovas A. Krutulys, Varpas, vadovas J. Sinius). 1924 pradėta rengti visos Lietuvos dainų šventes. Sovietiniais metais chorų sąjūdis tapo masiškas ir ideologizuotas, remiamas valstybės. Be profesionalių chorų, veikė mėgėjiški įvairių organizacijų, įstaigų, gamyklų, mokyklų chorai, kurie dalyvaudavo dainų šventėse, Lietuvos, SSRS ir tarptautiniuose konkursuose. 1984 Lietuvoje veikė apie 2280 chorų, apie 300 iš jų buvo laikomi gerais (50 buvo vadinama nusipelniusiais ir liaudies chorais).
2002 Lietuvoje veikė Kauno valstybinis choras, Aklųjų ir silpnaregių sąjungos choras Vilnius, Šiaulių kamerinis choras Polifonija, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų, Lietuvos ansamblio profesionalūs chorai. Garsėja Aleksandro Stulginskio universiteto mišrus choras Daina (įkurtas 1922), Lietuvos edukologijos universiteto mišrus choras Ave Vita (įkurtas 1935), berniukų ir jaunuolių choras Ąžuoliukas (įkurtas 1959), Kauno miesto berniukų ir jaunuolių choras Varpelis (įkurtas 1959), Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choras Gintarėlis (įkurtas 1963), Vilniaus Gedimino technikos universiteto mišrus choras Gabija (įkurtas 1964), Vilniaus mergaičių ir merginų choras Liepaitės (įkurtas 1965), Šiaulių miesto berniukų ir jaunuolių choras Dagilėlis (įkurtas 1965), Šiaulių universiteto mišrus choras Studium (įkurtas 1974), Vilniaus universiteto merginų choras Virgo (įkurtas 1980), Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos vaikų choras (įkurtas 1981), Lietuvos vaikų ir jaunimo centro mergaičių choras Versmė (įkurtas 1988), Klaipėdos miesto jaunimo centro merginų choras Aušrinė (įkurtas 1988), Vilniaus miesto savivaldybės kamerinis choras Jauna muzika (įkurtas 1989), Vilniaus kameriniai chorai Aidija (įkurtas 1989), Psalmos, Cantus, Brevis (visi įkurti 1990), Šiaulių universiteto merginų choras Littera (įkurtas 1991), Panevėžio miesto savivaldybės kamerinis mišrus choras Muzika (įkurtas 1991), Panevėžio miesto savivaldybės moterų choras Volungė (įkurtas 1992), Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras Cantate Domino (įkurtas 1992), Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo mišrus choras Atžalynas (įkurtas 1993), Klaipėdos miesto savivaldybės mišrus choras Aukuras (įkurtas 1993). Iš viso 2002 Lietuvoje buvo daugiau kaip 800 chorų.
897
950