chòras (gr. choros), muzikos kūrinys dainininkų kolektyvui. Būna atskiras (daina, choralas, madrigalas, motetas) arba didesnės apimties kūrinio (senovės graikų dramos, mišių, kantatos, oratorijos, operos, operetės, miuziklo) dalis. Kolektyviai dainuojamos daugelio tautų liaudies dainos.

Raida

Jau senovės Graikijoje susiklostė pasaulietinių švenčių ir religinių apeigų saviti choro žanrai – himnai, odės, ditirambai (iš to meto išliko pirmieji užrašyti chorai), Palestinoje – psalmės, Bizantijoje – aklamacijos, polichronijos. Išplitus krikščionybei choro giedojimas užėmė svarbią vietą religinėse apeigose. Greta vienbalsio plėtojosi ir daugiabalsis giedojimas. 9 a. atsirado daugiabalsis organumas. Jis padėjo atsirasti konduktui ir motetui. 14 a. (gyvavo ars nova muzikos stilius) buvo sukurtos pirmosios ciklinės autorinės mišios (G. de Machaut), tobulinta buitinė choro daina.

Chorų pagausėjo 15–16 a. (suklestėjus polifonijai) – greta bažnytinio chorinio meno plėtojosi ir pasaulietinis. Naujų bruožų įgavo mišios, motetas, madrigalas, išpopuliarėjo baladės, vilanelos, frotolos, laudos, šansonos, viljansikos ir kiti choriniai žanrai. Romos, Venecijos, Nyderlandų mokyklos padėjo atsirasti operai, oratorijai, kantatai su choru. Choro žanrai plėtoti baroko, klasicizmo, romantizmo epochose. Nuo 19 a. įvairiose Europos šalyse buvo steigiamos mėgėjų chorų draugijos, didieji miestai turėjo savo chorines mokyklas ir gerus chorus. Tai nulėmė ir kūrinių gausėjimą, žanrų įvairovę, skatino ieškoti naujų raiškos priemonių. Plačiai paplito instrumentinių kūrinių aranžuotės, transkripcijos, įvairūs pritaikymai chorams. Didelę reikšmę chorai turėjo ir tautinėms kompozitorių mokykloms 19 a. atsirasti Vokietijoje (C. M. von Weberis), Rusijoje (M. Glinka, A. Dargomyžskis, P. Čaikovskis, M. Musorgskis), Čekijoje (B. Smetana, A. Dvořákas), Vengrijoje (F. Lisztas, Z. Kodály’us), Lietuvoje ir kitur. 20 a. naujų muzikos raiškos priemonių ieškojimai padarė įtaką ir chorui – padaugėjo teatrinės raiškos, atsirado įvairesnių dainavimo būdų.

1724

Choras Lietuvos muzikoje

Lietuvoje pirmasis žinomas lietuviškas choras – M. Mažvydo giesmyno Giesmės chrikščioniškas (dalis II 1570) choralo Gyvenimą tas turės balsuotė. 18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje lietuviški chorai buvo giedami bažnyčiose (išliko Kražiuose giedotų mišių rankraštis). 19 a. chorų sukūrė J. Kalvaitis, M. Racevičius-Račas, J. Dryja-Visockis, lietuvių liaudies dainų balsuočių ir Tautišką giesmę – V. Kudirka, 19 a. pabaigoje ir 20 a. reikšmingų chorų sukūrė M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, M. Petrauskas, Č. Sasnauskas, S. Šimkus, J. Gruodis, A. Budriūnas, B. Dvarionas, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Račiūnas, J. Švedas, E. Balsys, J. Juzeliūnas, F. R. Bajoras, R. D. Žigaitis, V. Paltanavičius, A. Bražinskas, B. V. Kutavičius, A. Martinaitis.

127

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką