chòras (gr. choros), vienuolynų bažnyčiose – presbiterijos dalis už didžiojo altoriaus, skirta vienuoliams giedotojams (Bernardinų Vilniuje, 15 a. pabaiga–1516, Pažaislio Kaune, 1667–82, bažnyčiose). Romaninėse ir ankstyvosios gotikos bažnyčiose choras būdavo tarp navos ir didžiojo altoriaus. 15 a. paplitus vargonams chorą įrengdavo emporoje arba specialioje tribūnoje. Nuo 15 a. vidurio virš pagrindinio įėjimo ir prienavio statytas vargonų choras.
1577