chòrda (gr. chordē – styga), nùgaros stygà, chordinių gyvūnų ašinio skeleto pradmuo. Stangri, lanksti, nesegmentuota, susiformuojanti iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės. Išsidėsčiusi išilgai kūno po nerviniu vamzdeliu. Sudaryta iš ląstelių, turinčių daug vakuolių, padengta skaiduliniu dangalu. Chorda būdinga kai kuriems gaubtagyviams (apendikuliarijoms), iešmučiams, apskritažiomeniams, kai kurioms žuvims (dvikvapėms, eršketinėms). Daugumos stuburinių chorda – gemalo organas, kurį vėliau pakeičia kremzlinis arba kaulinis stuburas, sudarytas iš slankstelių. Slankstelių viduje (kai kurių žuvų) ar tarp slankstelių (žinduolių tarpslanksteliniuose diskuose) lieka chordos liekanų.
2064