chòrdiniai (Chordata), antriniaburnių (Deuterostomia) gyvūnų tipas. Sudaro 3 potipiai: gaubtagyviai, bekaukoliai ir stuburiniai. Apie 40 000 rūšių. Būdingiausias chordinių požymis – chorda, esanti virš žarnos. Beveik visų chordinių organizme išlieka nugarinis nervinis vamzdelis. Chordinių kūnui būdinga dvišalė simetrija bei antrinė kūno ertmė (celomas). Kvėpuoja žarnyno priekiu (rykle), kraujotakos sistema uždara. Primityviausi chordiniai – pasyviai mintantys bekaukoliai (iešmutis) – turi išsivysčiusią chordą ir jautrią šviesai centrinę nervų sistemą. Chordinių bruožų turi tik lervos stadijos gaubtagyviai (ascidijos); vėliau visų jų, išskyrus apendikuliarijas, chorda išnyksta, o centrinė nervų sistema labai redukuojasi. Progresyviausia chordinių šaka – stuburiniai. Jie judrūs, minta aktyviai, turi tobulus jutimų organus; nervinis vamzdelis diferencijuotas į galvos ir nugaros smegenis. Manoma, kad chordiniai turi bendrų protėvių su iškastiniais dygiaodžiais ir žarnakvapiais gyvūnais.
455