chorėja

chorja (chorea < gr. choreia – ratelis, šokis), staigūs, nevalingi, neritmiški, betiksliai judesiai, atsirandantys dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Būdinga Huntingtono ligai, kuri pavadinta ją aprašiusio gydytojo G. Huntingtono (Jungtinės Amerikos Valstijos) vardu. Ši liga paveldima autosominiu dominantiniu būdu. Pažeidžiama galvos smegenų pusrutulių pamato branduoliai ir žievė. Liga pasireiškia staigiais, neritmiškais raumenų traukuliais ir silpnaprotyste. Prasideda 25–45 metų žmogui. Iš pradžių ligoniui nevalingai trūkčioja veido, rankų, vėliau – ir kojų raumenys. Ligai progresuojant sutrinka psichika, ligonis tampa dirglus, prislėgtas, mąsto padrikai, nebegali sutelkti dėmesio, nesidomi aplinka, blogėja jo atmintis, atsiranda kliedesių, haliucinacijų. Liga trunka 10–30 metų. Ligonis miršta nuo išsekimo, plaučių uždegimo. Mažoji chorėja (Sydenhamo chorėja) – reumatinės kilmės galvos smegenų liga. Dažniau serga 6–15 m. mergaitės. Liga prasideda iš lėto, po persirgtos streptokokinės infekcijos. Būdinga staigūs, nevalingi, nekoordinuoti galūnių, galvos, liemens judesiai ir raumenų tonuso sumažėjimas. Vaiko judesiai pasidaro netikslūs, jam iš rankų krinta žaislai, jis negali ramiai gulėti, sėdėti, kalbėti, rašyti. Tokie nevalingi judesiai sustiprėja susijaudinus, sušalus, praeina miegant. Kartais ligonis nepajėgia atlikti menkiausio judesio – negali vaikščioti, apsirengti, pavalgyti. Liga trunka 1–2 mėnesius, praeina savaime, bet gali kartotis paūmėjus reumatui, susirgus angina. Retesnės senilinė chorėja (prasideda vyresniame amžiuje, be intelekto ir asmenybės pokyčių, būdingų Huntingtono ligai), nėščiųjų chorėja, paroksizminė chorėja (atsiranda vaikystėje, būdingi chorėjos priepuoliai, kurie trunka nuo kelių min iki kelių h). Kartais chorėja ištinka esant hipertirozei, perdozavus vaistų (metildopos). Chorėja gydoma barbitūratais, neuroleptikais, mažoji chorėja – aspirinu, trankviliantais.