chorjas (gr. choreios), trochėjas, silabotoninės eilėdaros dviskiemenė pėda, kurios pirmasis skiemuo kirčiuotas, o antrasis nekirčiuotas ( ∪), arba dviskiemenis metras, kurio eilutė neturi anakruzės ar turi dviskiemenę anakruzę ir kurio eilutėje tarp kirčiuotų skiemenų yra po 1 arba 3 nekirčiuotus. Dar chorėju vadinama eilutė, kurios kirčiuojami tik nelyginiai skiemenys (1, 3 ir kiti). Pvz.: Miškas ūžia, verkia, gaudžia; / Vėjas žalią medį laužo; / Nuliūdimas širdį spaudžia, / Lyg kad replėmis ją gniaužo (Maironis). Lietuvių poezijoje chorėjas pradėtas vartoti nuo 17 a. Mažosios Lietuvos giesmėse; paplito 19 a. pabaigoje, kai įsigalėjo silabotoninė eilėdara.
3141