choreogrãfija (gr. choreia – ratelis, šokis + graphō – rašau), šokio judesių, figūrų ar baletų, šiuolaikinių šokių užrašymas simboliniais ženklais. Jau senovės Egipte, Indijoje šokiai buvo vaizduojami simboliniais piešiniais. 1589 prancūzų baletmeisteris Thoinot Arbeau parašė knygą Orchesografija (Orchésographie), kurioje aprašė šokio judesius. Prancūzų baletmeisteris, šokių mokytojas P. Beauchamp’as sukūrė klasikinio baleto judesių pavadinimus, šokių judesių žymėjimo sistemą. Ją paskelbė ir išpopuliarino prancūzų baletmeisteris R. A. Feuillet knygoje Choreografija, arba Šokio užrašymo menas pagal charakterį, figūras ir parodomuosius ženklus (Chorégraphie ou l’Art décrire la danse par caractères, figures et signes démonstratifs 1700).
galjardos judesius ir žingsnius vaizduojanti Thoinot Arbeau (1520–95) knygos Orchesografija (Orchésographie) iliustracija (vario raižinys, 1589)
Iš daugelio šokio žymėjimo sistemų išskirtina– prancūzų baletmeisterio A. Saint-Léono sukurta ir knygoje Stenochoreografija, arba Menas greitai užrašyti šokį (La Sténochorégraphie, ou Art d’écrire promptement la danse 1852) aprašyta sistema, t. p. rusų baletmeisterio V. Stepanovo bandymas natomis užrašyti šokį. Jo sistema plačiai taikyta 19 a. Rusijoje, ja užrašyti daugelis Marijos teatro Sankt Peterburge spektaklių.
20 a. išpopuliarėjo vengrų baletmeisterio R. von Labano (išdėstyta straipsnyje Labano kinetografija / Kinetographie Laban 1928; ypač plačiai buvo taikoma Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje) ir anglų choreografų Joanos ir Rudolfo Beneshų (paskelbta 1955) sistemos. Joje judesių žymėjimo simboliai derinami su muzikos akompanimentu. R. von Labano ir Beneshų sistemos taikomos iki šiol, jomis užrašomi ištisi šokio spektakliai. 1962 Londone J. ir R. Beneshai įkūrė Choreologijos institutą, kuriame rengiami šokio užrašymo specialistai.
57