Chorèzmas, istorinė sritis Centrinėje Azijoje, prie Amudarjos žemupio (dabartinėje Turkmėnijoje ir Uzbekijoje).
Vienas seniausių regiono civilizacijos centrų (minimas Avestoje). 6–4 a. pr. Kr. priklausė Achaimenidų Persijai, Aleksandro Makedoniečio laikais tapo savarankiška valstybe. 1–3 a. Kušanų karalystės valda, 4–7 a. vėl nepriklausomas. 712 užkariautas arabų (tuomet paplito islamas). Kalifatui silpstant šalį 995 suvienijo Šiaurės Chorezmo emyrai (sostine tapo Urgenčas). Valdant Didžiųjų Chorezm-šachų dinastijai (11 a. pabaiga–13 a. pradžia) Chorezmas tapo galinga valstybe: driekėsi nuo Kaspijos jūros iki Hindukušo. 1220 jį užkariavo mongolai (priklausydami Aukso ordai Chorezmo gyventojai iranėnai pamažu sutiurkėjo), 1388 – Timūras, 1505 – Šeibanidai. 1512 Chorezmo teritorijoje susikūrė Chivos chanatas.