Chorèzmo architektūrà skirstoma į pirmykštę (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų vidurys), antikinę (5 a. pr. Kr.–5 a. po Kr.), vidurinių amžių (6–14 amžius). Ketvirtame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų statyti moliniai ovalinio plano nendrėmis dengti gyvenamieji namai, pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų, susiklosčius vadinamajai Amirabado kultūrai, – dideli keturkampio plano moliniai namai, 4 a. pr. Kr.–1 a. po Kr. – bendruomeniniai namai su daugybe patalpų. 1 a. pabaigoje–3 a. (vadinamuoju romėniškuoju laikotarpiu) valdovai gyveno įtvirtintuose 2–3 aukštų rūmuose su gynybiniais bokštais (iki 25 m aukščio). Antikinio laikotarpio pradžioje susiklostė Chorezmo architektūros būdingi bruožai: dideli apskrito plano pastatai iš vadinamosios paschos (plūkto molio, viršuje sutvirtinto nedegtomis plytomis) ant 3 dalių postamento, skliautinės (iš trapecinės formos nedegtų plytų) ir medinių sijų perdangos, saikingas išorės dekoras. Didelių rūmų kompleksai (Kalalukiras, 5–4 a. pr. Kr., Tuprokkala, 2–3 a.) turėjo paradinius vidinius kiemus su aivanais, jų salės, kambariai ir šventyklos buvo sujungti koridoriais. Miestuose arba rūmuose buvo įrengiamos ugnies šventyklos su aikštele amžinajai ugniai (Tuprokkalos ugnies šventyklos liekanos, 2–3 amžius). Mauzoliejai kryžiškojo (Kiuzalikiro miesto, 5 a. pr. Kr.), simbolizuojančio Saulę, ir apskrito (Kiuilkirilgan Kalos pilies, 4–3 a. pr. Kr.) plano, cilindrinio bokšto pavidalo. Įtvirtinti miestai (išliko 4–5 a. miestų griuvėsių, gynybinių sienų liekanų) buvo stačiakampio plano.
Tekišo, arba Fachr ad Dino Razi, mauzoliejus Senajame Urgenče (12 a. antra pusė)
Užkariavus arabams (712) pradėjo reikštis islamiškosios architektūros bruožai. Feodalų pilys (Berkut Kala, 6–8 a.) priminė įtvirtintas sodybas su gynybinėmis sienomis ir apskrito arba keturkampio plano bokštais. 11–13 a. greta nedegtų plytų ir medžio konstrukcijų naudotos ir degtos plytos. Buvo statoma tvirtovės (Zmukširo tvirtovė Karakumuose, 11–12 a.), rūmai, mečetės, mauzoliejai, medresės, karavansarajai (Talaichan-ata, 11–12 a.), dekoruoti puošniais portalais, arkomis, kontrastingų spalvų fajanso plytelėmis, alebastro ir terakotos reljefais. Šalia drėkinamųjų kanalų kūrėsi molinės kaimo sodybos iš 2–10 gyvenamųjų ir ūkinių patalpų. Susiformavo Chorezmui būdinga daugiakampio bokšto formos kupolinė perdanga (Takašo, arba Fachred dino Razi, mauzoliejus Kiuna Urgenče, 12 amžius). Architektūra ypač suklestėjo 14 a. antroje pusėje. Pastatyta ansamblių, šventyklų, mauzoliejų (Tiuranbeko mauzoliejus), Chivos chanato laikotarpiu – didžiulių rūmų ansamblių, šventyklų.
2972
Chorezmas