Chorèzmo dail
Pirmykščiu laikotarpiu lipdyti apvaliadugniai ir plokščiadugniai puodai, dekoruoti įrėžtais ir įspaustais raštais, daryti papuošalai iš akmens ir kriauklelių. Olose aptikta piktogramų. 6–4 a. prieš Kristų keramikos dirbiniai žiesti rankiniu žiedžiamuoju ratu, 4 a. prieš Kristų–1 a. po Kristaus imtas naudoti kojinis žiedžiamasis ratas, dirbiniai dengti raudonu laku. Išliko didelių molinių skulptūrų, žmonių (deivių, šokėjų) ir gyvūnų statulėlių, urnų (osuarijų) mirusiųjų kaulams laikyti (tuščiavidurės statulos, po 7–8 a. – namo pavidalo), gertuvių (4–3 a.) su reljefiniu antikiniu ornamentu. Kalalukiro teritorijoje aptikta alebastrinių formų skulptūroms išlieti. Plėtota su architektūra susijusi monumentalioji tapyba ir skulptūra. Sienų tapyba (mineraliniais dažais ant sauso tinko; Kiuikirilgan Kalos rūmuose, 4–3 a. prieš Kristų) plokštuminė, kontūrinio piešinio. Tuprokkalos rūmai (2–3 a.) puošti helenistinių ir persų meno bruožų apvaliąja ir reljefine moline, rečiau – alebastrine, skulptūra, siužetine ir ornamentine sienų tapyba, išryškinančia architektūros konstrukciją. Viduramžiais ilgainiui įsivyravo islamo šalims būdingas ornamentiškumas, nustota kurti skulptūrą ir sienų tapybą, tačiau suklestėjo dailieji amatai, ypač metalo dirbiniai ir keramika. Daryta daug juodosios keramikos indų su įmantriu lipdytu ornamentu, raudonos, geltonos ir baltos spalvos augaliniais motyvais dekoruotų žiestinių puodų, terakotinių skulptūrėlių, spalvotų glazūruotų fajanso plytelių. Chorezmui tapus Chivos chanato dalimi kurti dekoratyviniai medžio drožiniai, akmens ir alebastro reljefai, spalvingai glazūruota keramika, puošnūs metalo dirbiniai (ypač garsėjo vario kalstiniai).
gertuvė (keramika, 11–12 a.)
2972
-Chorezmas