Chotino mūšis

Jonas Sobieskis Chotino mūšyje (aliejus, 1674–79, dailininkas A. Stechas, Lvovo nacionalinė meno galerija)

Chotno mšis (Chocno mšis), 1672–76 Abiejų Tautų Respublikos karo su Turkija mūšis, įvykęs 1673. Dėl neišvengiamo priešo įsiveržimo grėsmės Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Seimas nutarė surinkti 31 300 žmonių Lenkijos ir 12 000 žmonių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę ir pulti pirmiesiems. Buvo surinkta daugiau kaip 40 000 karių ir 40 artilerijos pabūklų. Trukdė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių vadų didžiųjų etmonų J. Sobieskio ir M. K. Paco vaidai. ATR nerėmė kazokai, vienintelį kartą į priešo pusę perbėgo Lietuvos totoriai. Vis dėlto 1673 10 11 ATR kariuomenė pradėjo žygį. Prie Chotino esančiai Turkijos armijai vadovavo Chusein-paša, jam į pagalbą skubėjo Kaplan-pašos armija. Nenorėdama leisti joms susijungti, ATR kariuomenė 1673 11 10 pradėjo puolimą. Priešininkų pajėgos buvo apylygės, tačiau geriau aprūpinti turkai gynėsi iš anksto parengtose pozicijose. Į ATR pusę netikėtai perėjo Valakijos gospodarius Ghica su 5–6 tūkstančių karių.

Speiguotą naktį iš 1673 11 10 į 11 11 puolėjai panaudojo karinę gudrybę – demonstratyviais veiksmais privertė prie šalčio nepratusius turkus budėti. 11 11 rytą jie netikėtu puolimu nubloškė pavargusius gynėjus nuo stovyklos pylimų ir atėmė artilerijos pabūklus. Turkijos kavalerijos kontrataka žlugo. Mūšis baigėsi paniškai bėgančių turkų žudynėmis. 11 12 kapituliavo Chotino tvirtovė.

ATR pergalę lėmė ne tik karinė gudrybė, bet ir geresnė organizacija bei taktika, t. p. turkų vadų klaidos.

Lietuvių ir dalies lenkų pasitraukimas, Valakijos gospodariaus grįžimas pas turkus ir ypač ATR valdovo Mykolo Kaributo Višnioveckio mirtis privertė karo žygį nutraukti, pergalė nebuvo reikiamai išnaudota, tačiau ji atkūrė ATR autoritetą, Jonui Sobieskiui padėjo tapti ATR valdovu.

2156