Christburgo mūšis (Krstburgo mšis), kautynės tarp Vokiečių ordino ir prūsų. Įvyko Pamedėje 1271, per Didijį prūsų sukilimą (1260–74). Bartų vado Divonio Lokio ir pagudėnų vado Linkaus raiteliai bei pėstininkai įsiveržė į Kulmo žemę ir ją nusiaubė. Po to apsiautė Christburgo pilį.
Kai apgultiesiems į pagalbą netikėtai atvyko dviejų gretimų pilių riteriai, kautynėse, pasak kronikininko Petro Dusburgiečio, žuvo daug prūsų, tarp jų pėstininkų vadas Koltis (Koltė). Tuomet sukilėliai ant Zirgūnos upės kranto įsirengė įtvirtintą stovyklą. Netrukus persikėlę per upę patys užklupo nepasirengusius kautis riterius ir juos sumušė (žuvo 12 riterių ir iki 500 karių), bėgančiuosius persekiojo iki Christburgo; vėl puolė pilį, sugriovė papilį bei įtvirtinimus. Pačios pilies, kurioje buvo likę tik 3 riteriai su tarnais, raiti sukilėliai neužėmė dėl pamedėno Sireno, Vokiečių ordino tarno, ryžtingų veiksmų (spėjo uždaryti pilies vartus).
Po mūšio Divonis Lokys su daugeliu karių vėl nusiaubė Christburgo ir Marienburgo apylinkes. Christburgo mūšis – vienas svarbiausių Didžiojo prūsų sukilimo mūšių.
415