Christburgo taika

Christburgo taika (Krstburgo taikà), Vokiečių ordino (VO; jam atstovavo didžiojo magistro padėjėjas Heinrichas von Wide) ir prūsų sukilėlių (Pamedės, dalies Varmės ir Notangos žemių) sutartis. Tarpininkavo popiežiaus Inocento IV legatas Lježo (Belgija) arkidiakonas Jokūbas. Sudaryta 1249 02 07 Christburgo pilyje po prūsų pralaimėto 1242–49 sukilimo. Prūsai sutiko priimti krikščionybę ir pripažinti VO valdžią.

Sutartis skelbė, kad popiežius priėmusiems krikščionybę prūsams suteikia laisvę, teisę būti dvasininkais. Apsikrikštiję prūsų didikai (vitingai) galėjo tapti riteriais. Naujakrikščiams pažadėta teisė savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldėti, įsigyti ir įkeisti arba palikti testamentu. Parduoti nekilnojamąjį turtą leista sau lygiems – prūsams, vokiečiams ar pamarėnams, tačiau su sąlyga duoti VO užstatą, atitinkantį parduodamojo turto vertę, kad pardavusysis nepabėgtų pas pagonis ar kitus VO priešus. Leista teisėtu būdu įgyti turtą. Jei kuris prūsas neturi įpėdinių, jam mirus nekilnojamasis turtas atitenka VO arba feodalui, kurio žemėje tas naujakrikštis gyvena. Kas savo kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą užrašytų Bažnyčiai ar dvasininkui, tai per metus šis turtas turėjo būti parduotas mirusiojo giminėms, o gauti pinigai atiduoti Bažnyčiai arba dvasininkui; jeigu tas nebūtų padaryta, turtas turėjo atitekti VO. Naujakrikščiams pažadėta teisė kelti bet kurias bylas ir būti atsakovais visuose teismuose; prūsų pageidavimu, pasaulietiniame teisme leista naudotis lenkų teise. Teisėta santuoka buvo laikoma sudaryta tik bažnyčioje su liudytojais. Teisėtais įpėdiniais laikomi iš tokios santuokos gimusieji.

popiežiaus Inocento IV legatas Jokūbas Pantaléonas (būsimas popiežius Urbonas IV; chromolitografija iš Luigi Tripepi albumo Ritratti e biografie dei romani pontefici: da S. Pietro a Leone XIII, išleisto 1879 Romoje; Trento viešoji biblioteka)

Pamedėnai pasižadėjo 1249 pirmoje pusėje pastatyti 13 bažnyčių, varmiai – 6, notangai – 3. Naujakrikščiai įsipareigojo tas bažnyčias aprūpinti žeme (kiekvienai po 8 ūbus žemės: 4 ūbus lauko ir 4 – miško), mokėti dvasininkams dešimtinę (nuo 20 margų žemės, be to, duoti du jaučius, arklį ir karvę), visus tautiečius per mėnesį priversti krikštytis. Christburgo taika reikalavo iš naujakrikščių prūsų atsisakyti pagoniškųjų apeigų ir papročių (kai kurie jų nurodyti). Tų tėvų, kurie per mėnesį nepakrikštijo vaikų, turtą naujakrikščiai pasižadėjo konfiskuoti, o atkakliai per mėnesį nesikrikštijančius suaugusiuosius išvyti vienmarškinius iš krikščionių gyvenamų sričių. Naujakrikščiai pasižadėjo nesudarinėti sutarčių prieš VO, didįjį magistrą, riterius bei vienuolius ir ginkluoti eiti su jais į visus karo žygius. Tokiems prūsams patekus į nelaisvę VO stengtųsi juos išlaisvinti. Pabrėžta, kad naujakrikščių teisės ir laisvės galioja tol, kol šie nenusidės, t. y. vykdys visus įsipareigojimus ir bus paklusnūs VO valdžiai.

Christburgo taika teikia unikalių žinių apie to meto baltų visuomenę.

P: P. Pakarklis Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai Kaunas 1948.

1777

415