de Portzamparc Christian (Kristianas de Porzampárkas) 1944 05 05Kasablanka, prancūzų architektas, urbanistas.
Išsilavinimas ir veikla
1969 Paryžiuje baigė Dailės mokyklą, 1980 įkūrė architektūrinę studiją. 20 a. 8 dešimtmetyje suformulavo vadinamojo atvirojo kvartalo viziją – atviros erdvės įspūdį sukūrė laisvai komponuodamas įvairių aukščių ir tūrių pastatus, gatves, aikštes paversdamas kvartalo vidinės erdvės dalimi (gyvenamųjų namų kvartalai – Hautes‑Formes’o gatvėje Paryžiuje, 1979; Nexus II – Fukuokoje, 1991; Galeo – Paryžiaus priemiestyje, 2009).
Projektai
Chr. de Portzamparc. Liuksemburgo filharmonija (2005)
Chr. de Portzamparc. Kompleksas Menų miestas Rio de Žaneire (2002–13)
Tarptautinį pripažinimą jam pelnė kompleksas Muzikos miestas Paryžiaus Villette parke (1995). Kiti svarbesni projektai: Paryžiuje – kavinė Beaubourg (1987), Kongresų rūmai (1999), laikraščio Le Monde administracinis pastatas (2005), viešbutis Renaissance Marriott (2009); Paryžiaus operos šokių mokykla Nanterre (1987), Prancūzijos ambasada Berlyne (2003), Liuksemburgo filharmonija (2005), Hergé muziejus Louvain‑la‑Neuve (prie Briuselio, 2009), Didysis teatras Kasablankoje (su architektu Rachidu Andaloussi, 2020). Dangoraižių architektūroje vyrauja prizmės forma (Lille’io bokštas, 1995, Louis Vuitton‑Moët Hennessy 1999, Prizmos bokštas 2015, abu Niujorke).
Kūrybai būdinga savita erdvės kompozicija, paremta priešybių (simetrijos ir asimetrijos, statikos ir dinamikos, pastato ir jo aplinkos, objekto ir erdvės) derme, pastatų fasadai dažniausiai balti; svarbu architektūros socialinis aspektas.
Apdovanojimai
Pritzkerio architektūros premija (1994).
1729