Schubart Christian Friedrich Daniel (Kristianas Frydrichas Danielis Šùbartas) 1739 03 24Obersontheim (Badenas‑Viurtembergas) 1791 10 10Stuttgart, vokiečių rašytojas. Priklausė sąjūdžiui Audra ir veržimasis. Neturtingo mokytojo sūnus. Mokėsi gimnazijoje Nördlingene (1753) ir Niurnberge (1756). Vėliau studijavo teologiją Erlangene, bet studijas buvo priverstas nutraukti ir ieškoti darbo. Nuo 1764 dirbo mokytoju ir vargonininku Geislingene (dabar Geislingen an der Steige, Badenas‑Viurtembergas), nuo 1769 – dvaro vargonininkas ir muzikos direktorius Ludwigsburge. 1773 dėl laisvamaniškų pažiūrų ištremtas iš Viurtembergo; be pastovios gyvenamosios vietos klajojo po Pietų Vokietiją. Augsburge įkūrė ir 1774–78 leido maištingą žurnalą Deutsche Chronik, kuriame buvo rašoma apie aktualius politinius ir kultūrinius įvykius, aštriai kritikuojama visuomenės santvarka; todėl žurnalas sukėlė Augsburgo magistrato nepasitenkinimą. 1775 persikėlė į Ulmą, kad galėtų toliau leisti žurnalą, bet hercogas Karolis Eugenijus priviliojo jį į Viurtembergo teritoriją, čia 1777 buvo suimtas ir 10 metų kalintas Hohenaspergo tvirtovėje Badene‑Viurtemberge. Dvasiškai sukrėstas ir fiziškai palūžęs 1787 išleistas į laisvę. Dirbo Stuttgarto teatro muzikos direktoriumi, tęsė žurnalo leidybą kitais pavadinimais (Schubarts vaterländische Chronik 1787, Vaterlandschronik 1788–89, Chronik 1790–91), bet nei pagal idėjinį ir meninį lygį, nei pagal poveikį leidiniai neprilygo Deutsche Chronik.
Kalėjime parašė eilėraščių (rinkinys Eilėraščiai iš kalėjimo / Gedichte aus dem Kerker 1785), autobiografiją Schubarto gyvenimas ir pažiūros (Schubarts Leben und Gesinnungen 2 t. 1791–93). Vėlesnėje poezijoje pasisakė prieš vokiečių kunigaikščių despotizmą (Kunigaikščio kapas / Die Fürstengruft 1786 ir kita), žadino tautinę sąmonę. Didžiausias nuopelnas buvo jo žurnalistinis darbas. Antifeodalinių ir patriotinių tendencijų žurnalas Deutsche Chronik skatino pažangų mąstymą, pasižymėjo formų įvairove (jame spausdinta anekdotų, laiškų, dialogų, pasakėčių, legendų, politinių eilėraščių.). Dar parašė apysaką Apie žmogaus širdies istoriją (Zur Geschichte des menschlichen Herzens 1775), kuri paskatino F. Schillerį sukurti dramą Plėšikai (Die Räuber).
2959