Stang Christian Schweigaard (Kristianas Šveigoras Stángas) 1900 03 15Christiania (dabar Oslas) 1977 07 02Kirkenes (Norvegija; palaidotas Osle), norvegų kalbininkas. Norvegijos mokslų akademijos narys (1932), 1964–71 prezidentas, viceprezidentas. Dr. (1929). 1918–27 Oslo universitete studijavo indoeuropiečių kalbotyrą. 1920–21 tobulinosi Paryžiuje, 1935–37 – Londone. 1938–70 Oslo universiteto profesorius. 1924–38 penkis kartus lankėsi Lietuvoje, mokėsi lietuvių kalbos, studijavo žemaičių tarmes, buvo nuvykęs į Zietelos apylinkės Zasečių kaimą tyrinėti lietuvių tarmių. Bendravo su K. Būga, J. Jablonskiu, A. Vireliūnu, A. Saliu. Jo disertacija Mažvydo lietuviško katekizmo kalba (Die Sprache des litauischen Katechismus von Mažvydas 1929) – detali šios knygos lingvistinė analizė.
Stang Christian Schweigaard
1976 lietuvių kalba parašė straipsnį apie M. Mažvydo Formos krikštymo (Forma Chrikstima) šaltinį. Žurnale Archivum Philologicum paskelbė straipsnį Archivalia (1932), kuriame pateikė vertingų duomenų apie kai kuriuos senuosius lietuvių raštijos paminklus ir jų autorius. Su J. Geruliu parašė knygą Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose (Das Fischerlitauischen in Preussen 1933), kurioje aprašė jau išnykusią lietuvių kalbos šnektą prie Kuršių marių. 1958 straipsnyje apie Zasečių šnektą sistemingai išdėstė pagrindines fonetikos ir morfologijos ypatybes, paneigė prūsišką tos šnektos kilmę. Veikale Baltų kalbų lyginamoji gramatika (Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen 1966) apibūdino baltų kalbų ypatybes, kuriomis šios kalbos išsiskiria iš indoeuropiečių kalbų, veikalo pagrindinę dalį skyrė baltų kalbų lyginamajai fonetikai ir morfologijai.
Veikaluose Slavų ir baltų kalbų veiksmažodis (Das slavische und baltische Verbum 1942), Skiriamieji leksiniai slavų, baltų ir germanų kalbų atitikmenys (Lexikalische Sonderübereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen 1972) nagrinėjo baltų kalbų ir joms artimiausių indoeuropiečių kalbų bendrąsias problemas. Baltų kalbotyrai t. p. reikšmingas veikalas Slavų kalbų kirčiavimas (Slavonic Accentuation 1957).
Parašė dvi monografijas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarinę kalbą: Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kanceliarinė vakarinių rusų kalba (Die westrussische Kanzleisprache des Grossfürstentums Litauen 1935), Polocko miesto dokumentų senoji rusų kalba (Die altrussische Urkundensprache des Stadt Polozk 1939). Diskusijoje dėl baltų ir slavų kalbų senųjų santykių teigė, kad baltų ir slavų kalbos po indoeuropiečių prokalbės skilimo sudarė dialektinę sritį, kurioje atsiradę tų kalbų bendrų naujadarų; bet ir toje dialektinėje srityje egzistavusios tam tikros senos izoglosos, kurios vėliau baltų dialektus atskyrusios nuo slavų dialektų.
Chr. S. Stango mokiniai: G. B. Fordas, J. F. Levinas, J. Hilmarssonas, H. D. Rinholmas, T. Mathiassenas, W. Smoczyńskis ir kiti.
R: Chr. S. Stang Opuscula linguistica: Ausgewählte Aufsätze und Abhandlungen Oslo 1970. L: A. Sabaliauskas, Z. Zinkevičius Christianas S. Stangas / Žmonės ir kalba Vilnius 1977; A. Sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2 d. Vilnius 1982; Donum Balticum to Professor Christian S. Stang on the occasion of his seventieth birthday 15 March 1970 Stockholm 1970; A. Gallis Professor Christian S. Stang zum Gedächtnis (1900–1977) / Scando‑Slavica 23 vol. Copenhagen 1978.
2069