chromãtai, chromato H2CrO4 ir dichromato H2Cr2O7 rūgščių druskos. Laboratorijoje gaunami oksiduojant trivalenčio chromo junginius (šarminėje terpėje), pramonėje – lydant chromšpinelidus su šarmais arba soda ir klintimi. Gamtiniai chromatai – mineralų klasė. Žinoma apie 16 mineralų. Dažniausias švino chromatas – krokoitas PbCrO4; retesni vario, cinko, bario, kalcio chromatai. Kristalai monoklininės ir rombinės singonijos, smulkūs, adatėlių, prizmių, stulpelių formos, būna suaugę į pluoštus, sudaro luobeles, drūzas. Geltoni, oranžiniai, raudoni, rečiau rudi. Kietumas 2,5–3,5. Tankis nuo 2050–3600 (vario chromatas) iki 5500–6600 kg/m3 (švino chromatas). Susidaro hipergenezės zonoje, švino, vario, cinko chromatai – vykstant šių metalų oksidacijai greta ultrabazinių uolienų. Ieškant naudingųjų iškasenų krokoitas yra švino ir cinko rūdų telkinių indikatorius. Didžiausią praktinę reikšmę turi kalio dichromatas K2Cr2O7 (kandikas, fotografinių medžiagų komponentas), amonio chromatas (NH4)2CrO4 ir amonio dichromatas (NH4)2Cr2O7 (oksidatoriai, riebalų, vaško, parafino balikliai, fotografinių medžiagų, pirotechninių mišinių komponentai, medienos konservantai), kalcio chromatas CaCrO4 (pigmentas, korozijos inhibitorius, oksidatorius). Chromatai nuodingi, gali sukelti egzemą, nudeginti odą, pažeisti kvėpavimo takus ir virškinamąjį traktą, kai kurie yra kancerogenai. Koncentracijos ribinė vertė (perskaičiavus į CrO3) 0,01 mg/m3.
2961
836
-bichromatai