chromatãvimas, konversinių dangų gavimas ant metalų paviršiaus cheminiu ar elektrocheminiu būdu šešiavalenčio chromo junginių tirpaluose. Chromatuojant vyksta tirpalo ir metalo reakcija – metalo paviršius pasidengia ištisiniu mažai tirpiu chromo junginių sluoksniu. Cheminiu būdu dažniausiai chromatuojama pamerkiant gaminį į tirpalą arba tirpalą užpurškiant ar užtepant ant gaminio.
Pagrindinis chromatavimo tirpalų komponentas yra chromo anhidridas arba chromatas M2CrO4 (M – kalis, kai kada natris); chromatavimo tirpaluose dar būna aktyvuojančių anijonų (sulfato, nitrato, chlorido, acetato, fosfato). Chromatuoti metalai atsparūs korozijai, nes šešiavalentis chromas yra inhibitorius, t. y. net ir nedideli įbrėžimai dangoje nesumažina jos apsauginio veikimo. Chromatinės dangos būna bespalvės ir spalvotos – melsvos, gelsvos, vaivorykštinės, rusvai žalios, rudai violetinės, juodos (kuo tamsesnė spalva, tuo danga storesnė ir atsparesnė korozijai). Tik ką chromatuotas paviršius (drėgna chromatinė danga) yra minkštas ir lengvai pažeidžiamas, išdžiūvusi danga – kietesnė, netrapi. Chromatuojamos cinko ir kadmio dangos, aliuminio ir magnio lydiniai, sidabras, varis, kad būtų atsparesni korozijai, gražesnės išvaizdos, geriau sukibtų su dažais.
chromatuotos kadmio dangos
2509