išilginė chromatinė aberacija: L – lęšis, V, R – violetinis ir raudonas spinduliai
chromãtinė aberãcija, viena svarbiausių optinės sistemos sudarytų atvaizdų ydų; ją lemia sistemos optinių elementų (pvz., lęšių) medžiagos lūžio rodiklio priklausomumas nuo šviesos bangos ilgio (šviesos dispersija). Veidrodžiams chromatinė aberacija nebūdinga. Skiriama išilginė ir skersinė chromatinė aberacija (viena nuo kitos nepriklauso). Išilginė chromatinė aberacija atsiranda dėl to, kad tolimo taško vaizdai, sudaryti įvairaus bangos ilgio spindulių, nesutampa, t. y. išsidėsto išilgai tam tikros atkarpos O1O2. Statmenai optinei ašiai pastatytame ekrane vietoj vieno šviesaus taško dėl chromatinės aberacijos matyti spalvoti žiedai.
Skersinę chromatinę aberaciją lemia objekto vaizdų, sudarytų skirtingo bangos ilgio šviesos spindulių, skersinio didinimo nevienodumas. Dėl šios rūšies chromatinės aberacijos baigtinių matmenų objektų vaizdai turi spalvotus kraštus. Išilginė chromatinė aberacija ištaisoma achromatais, apochromatais. Skersinę chromatinę aberaciją ištaisyti sunku.