skystoji chromatografija
chromatografija ant popieriaus
chromatogrãfija (gr. chrōma – spalva, dažai + graphō – rašau), medžiagų mišinio skirstymo, analizės ir tyrimo būdas, pagrįstas daugkartine komponentų sorbcija ir desorbcija. Medžiaga iš judančiosios fazės (tirpiklio, tirpalo) sorbuojama ant nejudančiosios fazės (sorbento). Chromatografuojama kolonėlėje (vamzdelyje, pripildytame sorbento), ant popieriaus (tirpalas juda popieriaus lapu – sorbentu) arba plonuose sorbento miltelių sluoksniuose. Pagal judančiosios fazės agregatinę būseną chromatografija skirstoma į dujinę ir skystąją. Pagal veikimo mechanizmą chromatografija būna: jonų mainų (pagrįsta nevienodu tirpalo jonų gebėjimu pakeisti kolonėlės jonito jonus), ekskliuzinė (pagrįsta nevienodų matmenų molekulių pasiskirstymu tarp porose esančio ir judančio tirpiklio), nuosėdų (pagrįsta nuosėdų skirtingu tirpumu), afininė, giminingumo, arba biospecifinė (pagrįsta biologiškai aktyvių medžiagų sąveika su sorbento ligandais), adsorbcinė (pagrįsta tiriamosios medžiagos komponentų ir sorbento sąveika), dalijimosi (pagrįsta nevienodu komponentų tirpimu sorbente).
Chromatografijos metodais atskiriama ir identifikuojama daugelis cheminių junginių, gamtinių produktų: aminorūgštys, baltymai, hormonai, nafta, peptidai, vitaminai.
Chromatografijos pradininku laikomas Michailas Cvetas (Rusija), 1903 atskyręs augalų pigmentus.