chromavimas
chromãvimas, metalinių dirbinių dengimas chromu. Elektrocheminiu būdu chromas nusodinamas iš elektrolito, susidedančio iš chromo oksido CrO3 ir sieros rūgšties H2SO4 arba kitų priedų. Gaunamos blizgiosios, matinės (balsvos) arba juodos chromo dangos; jos yra viensluoksnės, kietos, nekorytos. Prieš chromavimą dirbinys paprastai variuojamas (20–40 µm) ir nikeliuojamas (10–15 µm). Chromo dangos storis – 0,25–0,5 µm. Korozijai atsparesnės yra chromo dangos, sudarytos iš 2 sluoksnių – nekoryto ir turinčio daug plyšelių; tokių dangų storis 1,25–2,5 µm. Chromavimas naudojamas dirbinių apsaugai nuo korozijos, dekoratyvinei apdailai, chromavimu kietinami dirbinių paviršiai, atnaujinamos nusidėvėjusios detalės. Blizgiuoju chromavimu didinamas medicinos instrumentų, pjovimo įrankių ilgaamžiškumas.