chromo oksidai

chròmo oksdai, chromo junginiai su deguonimi. Patvariausi ir didžiausią praktinę reikšmę turi CrO, Cr₂O₃ ir CrO₃. Chromo oksidas CrO – raudoni kristalai arba juodi piroforiški milteliai. Ore nekinta, netirpsta vandenyje, didesnėje kaip 100 °C temperatūroje oksiduojasi. Gaunamas iš chromo karbonilo Cr(CO)₆. Naudojamas kaip adsorbentas. Dichromo trioksidas Cr₂O₃ – amorfinė ir kristalinė medžiaga. Spalva nuo šviesiai žalios (smulkiadispersio) iki beveik juodos (didelių kristalų). Lydymosi temperatūra 2334 °C, tankis 5210 kg/m³. Gamtoje randamas mineralo eskolaito pavidalo. Gaunamas deginant chromą, termiškai skaidant amonio dichromatą, chromo hidroksidą, iš CrO₃, kitų chromatų. Chemiškai neaktyvus. Lydomas su oksidais arba metalų karbonatais sudaro chromšpinelidus arba, jei yra deguonies, chromatus. Naudojamas metaliniam chromui gauti, kaip žalias pigmentas, katalizatorius, abrazyvinė medžiaga, feritų, ugniai atsparių medžiagų komponentas. Chromo trioksidas CrO₃, chromo rūgšties anhidridas – raudoni arba raudonai violetiniai kristalai. Lydymosi temperatūra 1800–2020 °C, tankis 2820 kg/m³. Nepatvarus, kambario temperatūroje pradeda skilti. Sugeria drėgmę iš oro ir ištyžta. Tirpdamas vandenyje sudaro nepatvarias, tik vandeniniame tirpale egzistuojančias chromato rūgštis. Labai stiprus oksidatorius. Gaunamas iš chromatų arba dichromatų veikiant juos koncentruota sieros rūgštimi. Naudojamas oksidavimui, riebalams, vaškui, parafinui balinti, stiklo, keramikos pramonėje (pigmentas), galvanotechnikoje. CrO₃ ir chromato rūgštys labai nuodingos; nusideginus atsiranda negyjančių žaizdų, dermatitas, apsinuodijus galima susirgti gelta, bronchų astma, skrandžio opa. Koncentracijos ribinė vertė ore 0,01 mg/m³.

2591