jūrinis chronometras
chronomètras (chrono… + gr. metron – matas), tikslus kilnojamasis laikrodis. Įtaisytas specialiame korpuse, kuris saugo nuo mechaninių, magnetinių, slėgio, temperatūros kitimo poveikių. Turi valandinę, minutinę ir sekundinę (ji pajuda kas 0,5 s su aiškiai girdimu garsu) rodykles, įtaisą spyruoklės jėgai stabilizuoti, amortizatorių ir pakabą horizontalumui išlaikyti, pvz., laivo korpusui pakrypus. Kartu su sekstantu naudotas geografinėms koordinatėms nustatyti navigacijoje, astronomijoje. Jūrinį chronometrą 1759 sukonstravo Johnas Harrisonas (Didžioji Britanija). Kaip navigacinis prietaisas jūrinis chronometras prarado reikšmę, kai 1920 buvo įvesti Grinvičo pasaulinio laiko radijo signalai.