Chudžand (Chudžándas), iki 1936 Chodžent, 1936–91 Leninobod (Leninobòdas), miestas Tadžikijos šiaurėje, Ferganos slėnio pietryčiuose, abipus Syrdarjos; Sugdo vilajeto centras.
Chudžand
183 600 gyventojų (2020). Pro Chudžandą eina Bekobodo–Kokando geležinkelis ir plentas; plentas į Dušanbę. Oro uostas. Dujų, prekybos įrangos, autobusų gamyba, tekstilės (šilko, medvilnės) ir trikotažo, siuvimo, avalynės, baldų, stiklo, maisto (vaisių ir daržovių konservavimo) pramonė; apylinkėse – juodoji ir spalvotoji metalurgija. Keramikos, bižuterijos, raižybos dailieji amatai. Chudžando, Šiuolaikinių humanitarinių mokslų, Tadžikijos teisės, politikos ir verslo universitetai, Tadžikijos technikos universiteto filialas. Kamolo Chudžandi muzikinis ir dramos teatras. Istorijos ir kraštotyros, archeologijos muziejai. Botanikos sodas. Vidurinių amžių citadelė, šeicho Muslecheddino mečetė mauzoliejus (14–18 a.).
Leninabad; Leninabadas
799
Istorija
Chudžandas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 7 a. antros pusės. 8 a. nukariavo arabai. Per Chudžandą iš Kinijos į Europą ėjo Didysis šilko kelias. 1219 užėmė Čingischano kariuomenė; Chudžandas smuko. 1370–1500 valdė Timūridai. Nuo 16 a. pradžios priklausė Bucharai, nuo 19 a. pradžios – Kokando chanatui. 1866 prisijungė Rusija. Į Chudžandą ir jo apylinkes atsikėlė rusų kolonistų, mieste atsirado šilko verpyklų (pirmosios dabartinės Tadžikijos teritorijoje įmonės su garo varikliais). 1918 įsitvirtino sovietų valdžia. 1924–29 priklausė Uzbekijai, nuo 1929 priklauso Tadžikijai.
2271