Chuseinas ibn Alijus
Chusenas ibn Ãlijus (Ḥusayn ibn ‘Alī) apie 1854 05 01Stambulas 1931 06 04Amanas, Mekos šerifas ir emyras (1908–24), Chidžazo karalius (1916–24). Hašimitų dinastijos. Feisalio I ir Abd Alaho ibn Chuseino tėvas.
Mekos šerifu Osmanų paskirtas 1908, po Jaunaturkių revoliucijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 slapta susitarė su Didžiąja Britanija (britai pažadėjo sukurti Arabijos pusiasalyje jo valdomą nepriklausomą arabų valstybę), 1916 06 organizavo arabų sukilimą prieš Osmanų valdžią. 1916 11 pasiskelbė visų arabų karaliumi, Vakarų valstybių pripažintas Chidžazo karaliumi. Protestuodamas prieš Balfouro deklaraciją ir mandatų sistemos įvedimą Sirijoje, Irake ir Palestinoje, 1919 atsisakė ratifikuoti Versalio taikos sutartį, vėliau – pasirašyti Hašimitų sutartį su Didžiąja Britanija (dėl to prarado britų paramą). 1924 03 pasiskelbė visų musulmonų kalifu. Didžiajai Britanijai į karą nesikišant (pasisiūlė tik tarpininkauti) Nadždo emyras Ibn Saudas 1924 užėmė Meką, Mediną, Džidą; 1924 10 Chuseinas ibn Alijus perleido sostą sūnui Alijui ibn Chuseinui (iki 1925 pabaigos Ibn Saudas nukariavo visą Chidžazą ir 1926 01 pasiskelbė jo karaliumi) ir pasitraukė į Kiprą. Vėliau gyveno sūnaus Abd Alaho ibn Chuseino valdomoje Transjordanijoje.