Čiang Kaišek (Chiang Kai-shek, Čiang Kaišèkas) 1887 10 31Sigou (Džedziango provincija) 1975 04 05Taibėjus (Taivano sala), Kinijos karo ir valstybės veikėjas. Dziang Dzinguo tėvas. Iš prekybininkų šeimos. 1907 pradėjo karo tarnybą, įstojo į nelegalią revoliucinę organizaciją. 1908 mokėsi karo akademijoje Tokijuje, trumpai tarnavo Japonijos kariuomenėje. 1911 sugrįžo į Kiniją, dalyvavo Sinhajaus revoliucijoje. 1912 vienas Nacionalinės revoliucinės partijos (Gomindano) steigėjų, 1913–16 kovojo prieš Juan Šikai diktatūrą, suartėjo su Sun Jatsenu, tapo svarbiu jo patikėtiniu Guangdžou (Kantone) rengiantis šalies suvienijimui ir pertvarkymui. Nuo 1924 Huanpu karo mokyklos (prie Guangdžou) viršininkas.
Čiang Kaišek
Po Sun Jatseno mirties (1925) sėkmingai darė politinę ir karinę karjerą. Gomindanui sudarius sąjungą su komunistais vadovavo Nacionalinės revoliucinės armijos Šiaurės žygiui, jai 1927 užėmus Šanchajų įgijo kinų stambiojo kapitalo atstovų paramą, vedė vienos jų šeimos dukterį, Jungtinėse Amerikos Valstijose užaugusią ir išsimokslinusią Song Meiling (1898–2003). 1927 Čiang Kaišekas pradėjo negailestingą terorą prieš komunistus, bet visiškai jų sunaikinti nepajėgė. 1928 Nacionalinė revoliucinė armija užėmė Pekiną, sostinė perkelta į Nankiną.
Čiang Kaišekas (kairėje) su W. L. S. Churchilliu (dešinėje) ir F. D. Rooseveltu Kaire (1943 11 25)
Čiang Kaišekas, 1928–49 užimdamas aukščiausius valstybinius postus (Nacionalinės vyriausybės pirmininko ir kitus), valdė autoritariškai, bet jo galia buvo ribota. 1931 Japonija pradėjo agresiją Šiaurės Rytų Kinijoje, 1937 – ir platesnio masto karą (Japonijos–Kinijos karas); japonai užėmė Kinijos pakrantes ir visą jos rytinę dalį. Čiang Kaišekas tęsė kovą remiamas SSRS (iš pradžių) ir Jungtinių Amerikos Valstijų; 1943 Čiang Kaišekui Kaire susitikus su W. L. S. Churchilliu ir F. D. Rooseveltu Kinijai faktiškai pripažintas didžiosios valstybės statusas. 1945 Sąjungininkams nugalėjus Japoniją, Kinija atgavo visas okupuotas teritorijas ir Taivano salą. 1946 Čiang Kaišekas, turėdamas Jungtinių Amerikos Valstijų paramą, pradėjo pilietinį karą prieš sustiprėjusius komunistus (Kinijos pilietinis karas, 1946–49). Jam nepavyko sutelkti antikomunistinių jėgų, korupcija ir klikų kova lėmė Gomindano pralaimėjimą ir Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą.
1949 pabaigoje Čiang Kaišekas su kariuomenės likučiais pasitraukė į Taivano salą, vadino save Kinijos Respublikos prezidentu ir tik saloje įgyvendino autoritarinę modernizaciją bei socialines ekonomines reformas.
V. Voroncov Sudba kitajskogo Bonaparta Moskva 1989; J. Galenovič Czian Čžunčžen, ili neizvestnyj Čan Kaiši Moskva 2000; J. Taylor The Generalissimo: Chiang Kai-shek and the Struggle for Modern China Cambridge (Mass.) 2011.
2803