cianido rūgštis

ciando rūgšts, vandenlio ciandas, HCN, silpnoji neorganinė rūgštis. Bespalvis, labai lakus karčiųjų migdolų kvapo skystis. Lydymosi temperatūra –15 °C, virimo temperatūra 25,65 °C, tankis 687 kg/m³. Su vandeniu maišosi bet kokiu santykiu ir disocijuoja (HCN + H₂O $\rightleftarrows$ H₃O⁺ + CN^-), tirpsta daugelyje organinių tirpiklių. Reaktyvi – reaguoja su daugeliu organinių junginių, pvz., aldehidais, ketonais, alkoholiais, alkenais, arenais. Anijonas CN^- įeina į daugelio kompleksinių junginių sudėtį. Laisva ir amigdalino pavidalo randama augaluose, cianido rūgšties yra koksavimo dujose, tabako dūmuose, išsiskiria degant nailonui, poliuretanams. Gaunama iš amoniako ir metano oksidacinės amonolizės būdu (katalizatoriai – platina, platina su rodžiu, temperatūra 1000–3000 °C); mažais kiekiais – šarminių metalų cianidus veikiant neorganinėmis rūgštimis arba tiesiogine elementų (C, N₂ ir H₂) sąveika. Naudojama cianidams, chlorcianui, akrilnitrilui, aminorūgštims gauti, kaip fumigantas. Cianido rūgštis – vienas stipriausių nuodų. Patekusi į organizmą stabdo oksidaciją ir fermentaciją, paralyžiuoja kvėpavimo centrus. Koncentracijos ribinė vertė darbo patalpose 0,3 mg/m³, ore 0,01 mg/m³.