ciankobalaminas

ciankobalamnas, vitamnas B₁₂, C₆₃H₈₈O₁₄N₁₄PCo, kobalto turintis porfino darinys, išorinė antianeminė medžiaga. Kobaltas jungiasi su ciano grupe, kuri gali būti pakeista kitomis grupėmis. Nuo to priklauso darinio pavadinimas: hidroksikobalaminas, metilkobalaminas, 5'‑deoksiadenozilkobalaminas. Ciankobalaminas aktyvių kofermentų (metilkobalamino, 5'‑deoksiadenozilkobalamino) pavidalu dalyvauja nukleorūgščių, baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitoje. Ciankobalaminas svarbus kraujodarai, nervinių skaidulų mielininio dangalo formavimuisi. Ciankobalaminą sintetina žmogaus storosios žarnos bakterijos, tačiau čia jis nerezorbuojamas. Rezorbcija vyksta plonojoje žarnoje dalyvaujant vidiniam antianeminiam (Castle) faktoriui – glikoproteinui, kuris gaminasi skrandžio pasieninėse ląstelėse. Ciankobalaminas kraujuje jungiasi su plazmos baltymu transkobalaminu II ir nunešamas į kepenis bei kitus audinius. Ciankobalaminas daugiausia kaupiasi kepenyse; atsargų gali užtekti 3–5 metams. Ciankobalamino paros norma vaikui 2–2,5 µg, suaugusiajam –3 µg, nėščioms ir maitinančioms moterims – 4 µg. Žmogaus organizmas jo gauna su gyvuliniu maistu (jautiena, kepenimis, inkstais, kiaušinio tryniu ir kt.). Ciankobalamino stoka sukelia piktybinę anemiją, pažeidžia nervų sistemą, sutrikdo virškinamojo trakto veiklą. Ciankobalamino stokos organizme svarbiausios priežastys: sutrikusi Castle faktoriaus sekrecija (po skrandžio rezekcijos, sergant įvairiomis skrandžio ligomis), sutrikusi rezorbcija plonojoje žarnoje (dėl žarnyno infekcinių ligų, žarnų rezekcijos, alkoholizmo), įgimti ciankobalamino apykaitos sutrikimai (trūksta transkobalamino), autoantikūnų Castle faktoriui susidarymas; ciankobalamino stoka maiste (pvz., vegetarams). Apie ciankobalamino kiekį organizme sprendžiama iš jo kiekio kraujo plazmoje, išsiskyrimo su šlapimu ar tarpinio apykaitos produkto metilmalonato kiekio paros šlapime. Ciankobalamino preparatai vartojami, kai jo trūksta organizmui ir profilaktiškai (padidėja poreikis, pvz., nėščioms moterims, pablogėja jo pasisavinimas). Atrastas 1926, išskirtas 1948, struktūra nustatyta 1956, susintetintas 1973.

ciankobalaminas

435

kobalaminas; metilkobalaminas; hidroksikobalaminas