cianòzė (cyanosis < gr. kyanos – tamsiai mėlynas), odos ir gleivinių pamėlynavimas. Geriausiai matoma ten, kur plona oda (lūpose, ausų kaušeliuose, naguose). Atsiranda, kai kraujuje padaugėja redukuoto hemoglobino. Cianozė būna centrinė ir periferinė. Esant centrinei cianozei redukuoto hemoglobino kiekis padidėja ne tik kapiliaruose, bet ir arteriniame kraujuje. Ją lemia sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi (užspringimas, ūmios arba lėtinės kvėpavimo organų ligos, krūtinės ląstos patologija, kai kurios širdies ydos, plaučių arterioveninės fistulės, kvėpavimo centro slopinimas), pakitęs hemoglobinas apsinuodijus nitratais, sulfanilamidais, anilinu, kai kurios hemoglobinopatijos. Periferinė cianozė atsiranda sulėtėjus kraujotakai audiniuose, todėl redukuoto hemoglobino padaugėja tik kapiliariniame kraujuje (deš. skilvelio nepakankamumas, venų trombozė, tromboflebitas, odos kraujagyslių spazmas dėl šoko, sušalus). Ūminė cianozė atsiranda staiga (užspringus); poūmė cianozė trunka nuo keliasdešimties minučių iki paros (atsiranda dėl sunkaus bronchinės astmos priepuolio, plaučių uždegimo); lėtinė cianozė būna sergantiesiems lėtinėmis plaučių, širdies ligomis.
2977