čiastuškà, rusų dainuojamosios tautosakos žanras, trumpa lyrinė daina. Susiformavo 19 amžiaus pabaigoje. Čiastuškos dainuojamos per šventes, merginų suėjimus, pasivaikščiojimus gatvėse; gali pakeisti liaudies šokių akompanimentą. Kartais čiastuškos būdavo atliekamos per vestuves, laidotuves arba mirusiųjų paminėjimo apeigas. Čiastuškose vyrauja meilės tema, atsispindi šeimos ir visuomenės gyvenimo temos. Lyrinis veikėjas dažniausiai būna mergina. Paprastai prasideda tais pačiais žodžiais (Ech, jabločko…, S neba zviozdočka upala…), pagal tai panašaus turinio čiastuškos jungiamos į teminius ciklus. Būdinga linksma nuotaika, juokavimai, satyra, ironija, autoironija, hiperbolė, groteskas, netikėti palyginimai, metaforos; reti eleginiai motyvai. Leksika ekspresyvi, vartojami kasdienės kalbos posakiai, naujadarai, kalambūrai. Čiastušką sudaro 4 eilutės. Daugiausia yra chorėjinės; vyrauja kryžminiai rimai, naudojami ir vidiniai rimai, asonansai, anafora. Paprastai dainuojamos viena melodija. Yra čiastuškos parodijų, jose sąmoningai nepaisoma logikos, gramatikos ir žodžių vartosenos taisyklių. Daugiausia čiastuškų (apie 160 000 tekstų) 20 amžiaus pradžioje užrašė V. Simakovas, parengė rinkinį.
1461